Daugybę metų prie Šiaulių miesto it musės prie medaus limpa neigiamos etiketės. Esą šiame mieste gyvena vien „beisbolkėmis“ apsiginklavę pylipukai, ar treningais pasidabinę saulėnai su „bambaliais“ rankose. Vos miesto širdyje buvo pastatyta verkiančios mergaitės skulptūra – tapome dar ir verksniais... Tik nuvyksti į sotinę ar kitą didmiestį, tuoj visi ir klausia: „Agiržd, mergike! Ar taip ten pas jus sako?“ Na, kad ne. Ir tų bambalinių „marozų“ vargu ar Šiauliuose besutiksi. Kodėl tuomet taip sunku nusiplėšti intelekto nesužalotų banditų miesto etiketę? „Žinote, gal mes darome daug gerų dalykų, bet nesugebame jų išviešinti. Verdame savo sultyse“, – sako Darius Balčiūnas, kurį visa Lietuva geriau pamena kaip Pylipuką.

Pylipukas – ne Šiaulių, o Lietuvos atspindys
Jeigu jūsų kas nors paklaustų, kas garsina Šiaulius, tikriausiai ne vienas vis dar įvardytumėte kelis personažus: D. Balčiūno įkūnytą Pylipuką ir Saulėną, kurį įkūnija Mindaugas Stasiulis. Tikriausiai neliktų pamiršta ir Prisikėlimo aikštėje stovinti skulptūra „Verksmas“.

„Aš nuo 2008 metų Šiaulius matau tik bliaunančius. Kiek aš atvažiuoju visi bliauna ir aimanuoja, kokie mes nelaimingi, kaip universitetas ir miestas mažėja, alkoholikų daugėja, visi – vagys, banditai ir t. t. Galima sakyti, kad „Verksmas“ – tai savotiškas šiauliečio paveikslas. Kam tada būti šioje aikštėje, jei ne tipiniam šiauliečiui? Klausite, kodėl mergaitė? Nes gezų laikas jau praėjo“, – kiek anksčiau yra sakęs buvęs šiaulietis, dabar VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas Gintautas Mažeikis.

Ar iš tiesų tipinio šiauliečio veidas būtent toks? Ar iš tiesų Šiauliai verti tik niūraus ir agresyvaus miesto etiketės? „Čia, matyt, kažkas mums nori prilipdyti tokią etiketę. Aš galiu kalbėti tik apie savo beisbolininko Pylipuko etiketę“, – sako D. Balčiūnas ir pasakoja, jog Pylipuko personažas buvo kuriamas kaip visos Lietuvos, ne tik Šiaulių miesto atspindys.

„Visoje Lietuvoje buvo tų treninginių, beisbolininkų, kitaip tariant, tokio mentaliteto žmonių.

Sutapimas tik tas, kad aš pats kilęs iš Šiaulių, kad esu šiaulietis. Norėjome, kad žmonės žvelgdami į Pylipuką savikritiškai pažvelgtų ir į save, kad suprastų, jog daugelis mūsų yra štai tokie. Net aš pats, būdamas šiaulietis, sugebėdavau juoktis iš savęs“, – „Šiaulių naujienoms“ teigė D. Balčiūnas ir pabrėžė, kad Šiaulių miestą jis labai myli ir gerbia. Esą per gyvenimą darbo reikalais teko trankytis po visą Lietuvą, atsivėrė nemažai galimybių apsigyventi Vilniuje, kituose miestuose, tačiau jis tokių idėjų negvildena: „Aš tikrai myliu Šiaulius ir nesiruošiu iš čia išvažiuoti.“

Pajuokiama reklama – vis tiek reklama
D. Balčiūnas nieko blogo nemato ir Saulėno personaže. „Vaikis, gimęs berods Radviliškio pusėje, prisiklijavo tą etiketę. Kadangi mes su M. Stasiuliu sutariame ir kartais pabendraujame, aš jam esu kartą pastabą pasakęs: „Galėjai kažką įdomesnio susigalvoti, nes realiai tu nukopijavai dalį mano Pylipuko personažo, dalį – Algio Ramanausko personažo, t. y. Budulio, stilistikos. Taigi, tas Saulėnas – iš serijos „copy-paste“. Tai M. Stasiulis galvą nuleidęs vaikščiojo“, – prisiminė D. Balčiūnas.

Etiketes, anot D. Balčiūno, galima klijuoti visiems miestams. „Mes kalbame apie Šiaulius, bet lygiai taip pat etiketes turi ir kiti miestai: tiek Panevėžys, tiek Švenčionys, savo laiku – Ignalina ir pan.

Kitaip tariant, kiekvienas miestas turi kažkokią mini blogybę ar vietą, iš kurios galima truputį pasijuokti ir pašiepti. Taip ir čia. Tik mums, kaip šiauliečiams, galbūt skaudžiau, kai kalbama būtent apie mūsų miestą“, – sako Pylipuko personažą įkūnijęs verslininkas bei pabrėžia, kad žmonėms nereikėtų būti tokiems piktiems ir susireikšminusiems. Esą kuo mažiau ambicijų, įsižeidimų, atlaidumo ir šypsenų – tuo lengvesnis ir ilgesnis gyvenimas.

D. Balčiūnas su šypsena prisimena, jog ne kartą teko vaidinti ir skandalingąjį politiką Vytautą Šustauską, tačiau juokeliai nepakišo kojos geriems santykiams. „Su tuo pačiu V. Šustausku mes puikiai sutardavome ir kavą gerdavome. Jis man net paskambindavo su priekaištais, kodėl aš jo nebevaidinu ir nebesijuokiu iš jo. Aš sakau – mes kartais per daug susireikšminame ir nemokame iš savęs pasijuokti. O dar kitas dalykas... Net jei tai yra šiek tiek pajuokiama reklama, bet tai yra reklama miestui“, – sakė D. Balčiūnas.

Šiauliai turi kuo didžiuotis, bet...
Šiuo metu versle aktyviai besisukantis D. Balčiūnas tikina, kad Šiaulių miestas per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė, atsigavo. Mieste gyvena daug gabių meno, kultūros, sporto atstovų, „šiaip netipiškų įdomių žmogeliukų“, kurių niekas net neskatina kažko daryti, bet jie – geriečiai patys iš savęs, todėl stengiasi ir siekia užsibrėžto tikslo. „Neretai niekas jiems už tai nemoka ir garbės raštelio jokio neįteikia. O turėtų“, – sako D. Balčiūnas.

Taip pat pamini, jog miesto valdžia galėtų sudaryti specialią komisiją iš kūrybingų žmonių saujelės, kuri rūpintųsi miesto įvaizdžiu. Nes Šiauliai turi kuo didžiuotis, tačiau Lietuvoje apie tai kažkodėl negirdėti.

„Mes darome gal ir daug gerų dalykų, tačiau nesugebame jų išviešinti. Buvo Zokniuose bėgimas, buvo mero bėgimas, orientacininkai lakstė po miestą, dar kiti dalykai... Bet mes verdame savo sultyse. Lietuva apie tai, be „facebook'o“, negirdi.“, – įsitikinęs D. Balčiūnas.

Verta paminėti, kad Šiaulių miesto savivaldybė, o tiksliau – eksmeras Justinas Sartauskas 2011 metais buvo sudaręs Šiaulių miesto įvaizdžio darbo grupę, tačiau ji buvo panaikinta.

„Kai atėjo meras(Artūras Visockas, – aut. past.), jis man pavedė užduotį – peržiūrėti darbo grupes, galbūt yra pasilikusių, kurias vertėtų panaikinti. Ir buvo panaikintos kelios darbo grupės. Tarp jų – ir Šiaulių miesto įvaizdžio darbo grupė“, – sakė Šiaulių miesto mero patarėja teisės klausimais Dovilė Žukauskienė.

Priežastis – paprasta. Ši darbo grupė, kaip teigia patys valdininkai, buvo visiškai niekinė. Jei ir susirinkdavo posėdžiauti – tai tik tam, kad išrinktų gražiausią kalėdinį atviruką ir pan. O kur tas miesto įvaizdžio formavimas, deja, neaišku.

„Įvaizdžio darbo grupės pirmininkė – Danguolė Martinkienė. Ji turėtų kviesti į posėdžius, tačiau per metus nesušauktas nė vienas posėdis. Paskutinis posėdis – 2013 metų spalį“, – priežastis, kodėl nusprendė panaikinti Šiaulių miesto įvaizdžio darbo grupę, įvardijo meras A. Visockas.

Miesto įvaizdį kuriame mes patys
Akivaizdu, miesto įvaizdžio kūrimo klausimu pastaraisiais metais niekas nesirūpino. Sukūrė darbo grupę skambiu pavadinimu ir tuščia jo. Matyt, net neturime teisės pykti, kai kitų miestų gyventojai vis dar pašaipias frazes apie čia gyvenančius „gezus“ mėto. Ar verta tikėtis permainų?

„Šiauliai – tikrai gražus miestas, čia gera gyventi. Tik reikia susigrąžinti Šiaulių įvaizdį, kaip miesto, kuriame vyksta viskas, ko reikia. Mano vienas iš pagrindinių tikslų – ženkliai pagerinti Šiaulių miesto įvaizdį respublikiniu lygmeniu“, – sako miesto meras A. Visockas.

Ar tai reiškia, kad vėl kursime visokias darbo grupes skambiais pavadinimais, kurios kartą per metus susiburs ir „ale“ galvos, kaip Šiaulių įvaizdį pagerinti?

„Ne, kažkokia darbo grupė miesto įvaizdžio tikrai nesukurs. Juk miesto įvaizdis kuriamas per labai ilgą laiką ir kantrų darbą. O kuria miesto įvaizdį ne kas kitas – kaip visi miesto gyventojai. Tik nuo kiekvieno gyventojo, kiekvienos Šiaulių iniciatyvos priklauso, kaip mes atrodysime Lietuvoje ir už jos ribų“, – teigė miesto vadovas.

Jo teigimu, Šiauliai šiuo metu iš tiesų atbunda. Vis daugiau gyventojų domisi miesto gyvenimu, patys rodo iniciatyvą, todėl nusiplėšti jau seniai Šiauliams klijuojamas etiketes esą nebus itin sunku. „Tikrai judame į priekį. Atkreipkite dėmesį, kad respublikinėje spaudoje nebėra jokių neigiamų straipsnių apie Šiaulius. Apie Šiaulius ministerijose kalbama kaip apie idėjas generuojantį miestą.

Jeigu tai sėkmingai tęsis – Šiauliai labai tvirtai atsistos į didžiųjų miestų penketuką kaip svarbus Lietuvai miestas ir niekas nebedrįs kalbėti, kad visa Lietuva – tai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda“, – sakė A. Visockas bei pridūrė, kad informaciją apie permainas mieste turėtų stebėti ir iš Šiaulių emigravę žmonės. „Žinokite, kad kurti savo miestą ir savo šalį čia, vietoje, yra žymiai įdomiau, nei per atstumą. Prašome grįžti namo!“ – baigdamas pokalbį ragino miesto vadovas