„Šiaulių miesto vaikai pagaliau bus maitinami pagal pavyzdinį valgiaraštį“, – vakar pareiškė darbo grupė, kuri maždaug aštuonis mėnesius nagrinėjo informaciją apie tai, kaip Šiaulių miesto ugdymo įstaigose maitinami vaikai. Paaiškėjo, kad pasitempti yra kur. Teko iš valgiaraščių „apkarpyti“ didelius cukraus, druskos kiekius, riebius padažus, majonezus ir pan. Jų vietas užėmė kur kas sveikesni produktai, kurių kai kurie mažyliai net nėra ragavę. Pavyzdžiui, brokoliai, kuskusas, melionai. Pagal naująjį valgiaraštį vaikus jau maitina lopšelis-darželis „Pušelė“. Įstaigos vadovė tikina, kad vaikai sveiką maistą kremta net pirštus apsilaižydami. Tereikia viską patiekti patraukliai, kad vaikas norėtų paragauti skanėsto. „Vaikai po to džiaugiasi ir pasakoja tėvams, kad šiandien valgė labai gardžius pietus. Taigi, ugdome ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius“, – sako įstaigos vadovė.

Šiaulius giria Seimo nariai
Vakar Šiaulių miesto valdžia pakvietė žurnalistus į lopšelį-darželį „Pušelė“, kur pristatė praėjusių metų spalį sudarytos darbo grupės darbo vaisius. Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius priminė, jog darbo grupei buvo iškelti du tikslai. Pirmas – išnagrinėti, kaip ugdymo įstaigose maitinami Šiaulių miesto vaikai, bei sukurti pavyzdinį sveikesnio maisto valgiaraštį.  Antras –  pagerinti viešųjų pirkimų procesus.

Savivaldybės atstovai, nenorėdami, kad pavyzdinis valgiaraštis būtų sudaromas pagal politikų asmenines nuomones, jog „man taip skaniau“ ar „man atrodo, kad taip yra sveikiau“, prie darbo grupės veiklos pasiūlė prisijungti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovams, ugdymo įstaigų atstovams ir kt.

„Džiugu, jog buvo sudarytas ir patvirtintas naujas valgiaraštis. Jis yra pavyzdys visai Lietuvai. Smagu, kad diskusijose tarp Seimo narių apie sveikesnį vaikų maitinimą Šiauliai minimi kaip pavyzdinis miestas“, – pasiektais rezultatais džiaugėsi vicemeras D. Griškevičius.

„Tai yra 30 dienų perspektyvinis valgiaraštis, suderintas su VMVT, ir bet kuri ugdymo įstaiga, kuri turi reikiamų produktų, gali imti ir gaminti pagal jį. Mes suprantame, kad tai yra iššūkis ir darbuotojams, ir tėveliams, ir vaikams, nes daug kam tai yra nauja. Bet mūsų tikslas ir yra visiems kartu augti. Pradžia yra darželiuose, bet tikimės, kad ši idėja augs ir judėsime tolyn“, – papildė Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė.

Sveiko maisto naudą įdiegti vaikystėje
Žurnalistai smalsavo, kuo gi ypatingas pavyzdinis valgiaraštis. „Galiu drąsiai teigti, kad šiandien reta šeima maitinasi tokiu įvairiu maistu, koks yra valgiaraštyje“, – tikino Šiaulių VMVT viršininko pavaduotoja Audronė Mikalauskienė ir pridūrė, kad ugdymo įstaigoms iš vaikų maisto raciono siūloma išbraukti majonezus, riebius padažus, gėrimus su saldikliais ir pan. Gerokai sumažinti cukraus ir druskos vartojimą maisto gamyboje. Taip pat siūloma nepiktnaudžiauti krakmolu, didinti skaidulinių medžiagų kiekį maiste, didinti raugintų pieno produktų vartojimą, skatinti vaikus gerti daugiau vandens ir t. t.

„Svarbiausia – kad vaikas gaus įvairesnį maistą. Per savaitę jis turi gauti įvairiausių spalvų daržovių, skirtingos mėsos, įvairių košių“, – aiškina A. Mikalauskienė ir akcentuoja, kad labai svarbu mažam vaikui išaiškinti sveiko maisto naudą. Nes šią informaciją jis parsineš į namus, mokyklas, vėliau tokiu požiūriu vadovausis kurdamas savo šeimą ir pan.

Sakysite, įsiūlyk mažam pipirui sveiką maistą, jei šis daržoves, vaisius ir uogas per kilometrą apeina. Lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė Florina Varkalienė tikina, kad tai – įmanoma. Netrukus ant stalo dėlioja mažyčius indelius, kuriame – vaisių, uogų ir jogurto desertas. „Paragaukite, ką valgo vaikai“, – ragina ji ir pasakoja, kad itin svarbu, jog maistas būtų patiekiamas taip, kad jo norėtum paragauti.

„Mums patiems smagu gaminti tokius patiekalus, bet džiugiausia – rezultatas, kai vaikai viską suvalgė, kai viskas buvo išgramdyta iš lėkštučių. Galvojau – kažkoks stebuklas. Atėjo tėvai, o vaikai jau džiaugiasi: „Mama, kaip šiandien buvo skanu.“ Taigi, tokiu būdu mes ugdome ne tik vaikus, bet ir jų tėvus“, – F. Varkalienė.

Ginčytis negali – jei vaikas parėjęs iš darželio pareikalaus, kad nori tokios varškytės, kokios skanavo darželyje, tėvai nebeturės kur dingti – teirausis darželio darbuotojų, kokių gardėsių atžalai davė ir patys namuose pasiraitoję rankoves gamins. O begamindami greičiausiai ir patys susigundys kąsnelį, kitą paragauti. Lašas po lašo ir žiūrėk – patys sveikiau maitinsis.

Mokestis už maitinimą nedidės
Vis dar gajus mitas, kad sveikas maistas – brangus maistas. Todėl apie sveikesnį atžalos maitinimą išgirdę kai kurie tėvai sunerimsta, jog netrukus padidės mokesčiai už vaiko maitinimą. „Apie kainų didinimą tėveliams nėra net kalbos. Pirkimų komisijose nagrinėjome produktus ir pamatėme, kad tą pačią veršieną, lašišą, lęšius, kuskusą, melionus galima nupirkti lygiai už tą pačią kainą, kurią tėveliai moka už vaikučių maitinimą. Tad tėveliams kainos tikrai nekils“, – sakė Šiaulių lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorė Audronė Karulaitienė.

Žurnalistai teiravosi – jei kainos tokios pat, tai kodėl anksčiau nebuvo nuspręsta sudaryti sveikesnio valgiaraščio. A. Karulaitienė aiškina, kad anksčiau valgiaraštis krisdavo ant vienos darželio darbuotojos galvos. Jei ji neturi pakankamai kompetencijos – tai vaikas ir maitinasi ne taip sveikai, kaip galėtų. O dabar į darbą kibo visa specialistų komanda.

„Viskas priklausė nuo vieno žmogaus darželyje, nuo seselės. Ir dabar mes turime naują seselę, kuri dar nelabai gaudosi, kas yra tame valgiaraštyje. Tai mes perduodame jai savo patirtį, mokome naujų dalykų, laukiame, kol susiorientuos, ir nuo rugsėjo 1 dienos pradėsime gaminti pagal naująjį valgiaraštį“, – teigė A. Karulaitienė.

Ar vegetarų vaikai nelieka be pietų?
Sveika mityba dabar „ant bangos“. Bet pastaruoju metu sparčiai daugėja vegetarų, veganų, žaliavalgių. Pasiteiravome, ar yra daug tėvų, kurie atvedę vaiką į darželį paprašo, jog jam nebūtų duodama mėsa, ar pieno produktai. Ką tokiu atveju daro įstaigos darbuotojai? Palieka vaiką be pietų?

Lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė F. Varkalienė purto galvą: „Čia nereikia kelti problemos. Jeigu pasako, kad mano vaikas nevalgo mėsos, niekas jam tos mėsos neduos. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas liks be pietų. Jam įdedama daugiau daržovių, garnyro. Ir vaikas bet kokiu atveju bus pavalgęs.“

Lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorė A. Karulaitienė papildo, kad kartais „tokios tėvų interpretacijos“, kad vaikas nevalgo mėsos, yra visiškai nenaudingos atžaloms. „Turėjome vieną dvimetį vaiką, kurį atvedę tėvai pasakė, kad jis visiškai nevalgys mėsos. Ir pradėjo silpti, „kristi“ tas vaikas. Tai mūsų šeimininkutė, nusižengusi tėvų nurodymams, po truputį pradėjo duoti mėsytės. Ir kraujas pagerėjo, ir vaikas pastiprėjo“, – tikina ji.

Netrukus pabrėžia, kad visai kita kalba būna tada, kai vaikas yra alergiškas ar netoleruoja tam tikrų maisto produktų. „Kada vaikas ateina į darželį, jis atneša sveikatos pažymą, ten gydytojas įrašo, kad vaikas yra alergiškas pieno produktams ar dar kažkam. Tai mes tokiam vaikui sudarome atskirą meniu, tarkime, be pieno produktų, jei reikia. Mokestis tėvams dėl to nedidėja“, – sako A. Karulaitienė ir priduria, kad tokių vaikų būna nedaug – per metus vos vienas, kitas.

Įstaigų vadovės tikina, kad netgi tada, kai įstaigos pradės gaminti maistą pagal naujuosius valgiaraščius, problemų nekils nei vegetarams, nei alergiją turintiems vaikams. Kiekvienu iš jų esą bus pasirūpinta – tikrai nesėdės gurgiančiu pilvu.

Sveiko maisto „bumas“ – nuo rugsėjo
Nors pavyzdinis valgiaraštis jau patvirtintas, juo kol kas naudojasi vos kelios ugdymo įstaigos. Kai kurios ugdymo įstaigos, valdžios atstovų teigimu, neturi sąlygų gaminti sveiko maisto, nes neturi reikiamos maisto ruošimo technikos, pavyzdžiui, maisto smulkintuvo. „Čia jau bus Savivaldybės rūpestis“, – sako vicemeras D. Griškevičius.

Tuo metu kitos įstaigos neturi sveikų maisto produktų. Todėl didžiausias „sveiko maitinimo bumas“ greičiausiai prasidės nuo rugsėjo 1 dienos. O kol ateis rugsėjis – reikia pabaigti dar vieną darbo grupės išsikeltą tikslą, t. y. pagerinti viešųjų pirkimų procesus.

„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad tarpusavyje bendraudamos mamytės išsiaiškina, jog vienos vaikas darželyje gauna lašišos, tuo metu kitos – lašišos nėra gavęs. Šiaulių miesto savivaldybė, siekdama, kad visi Šiaulių miesto vaikai švietimo įstaigose būtų maitinami taip pat gardžiai ir sveikai, nusprendė išsiuntinėti įstaigos vadovams paklausimą, ar jie nenorėtų prisijungti prie centralizuoto maisto produktų pirkimo. Net 33 švietimo įstaigos tokiu pasiūlymu susidomėjo.

„Dabar jau išėjome į finišo tiesiąją, per mėnesį turėtų prasidėti viešasis pirkimas, kuriame turėtų dalyvauti 33 mūsų miesto švietimo įstaigos“, – informavo vicemeras.

Jį papildė Privatizavimo ir viešųjų pirkimų poskyrio vedėja Jolanta Nabažienė, tikindama, kad visi dokumentai jau yra paruošti, liko tik keli suderinimai. „Pats pirkimas turėtų užtrukti tris mėnesius. Tai čia labai optimalus laikotarpis, per kurį turėtų įvykti procedūra. Jeigu bus išimčių, gali užsitęsti ir ilgiau“, – sakė ji.

Paklausti, dėl kokių priežasčių ne visos ugdymo įstaigos nusprendė prisijungti prie centralizuoto  maisto produktų pirkimo, valdžios atstovai teigė, kad kai kurios įstaigos yra užsisakiusios maitinimo paslaugas, todėl šiuo metu negali nutraukti sutarties. „Bet tai dar ne pabaiga. Manome, kad vėliau prisijungs ir jie“, – sakė valdžia.