Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Kieno balsu lietuviškai prabilo animacinių filmukų kontroversiškasis veikėjas Bartas Simpsonas, nežinojome ir mes su fotografu, kai iš menkai apšviesto bulvaro įžengėme pro vartus į visiškai tamsų „Verpsto” kiemą. 

 

 

 

 

Tuo metu žinojome, kad tik reikia bandyti įsižiūrėti, kas po kojomis, nes iš performanso „Septynetas žydų vaikų”, kaip vieno iš šiuolaikinio meno festivalio „Virus’14” renginių, galima buvo tikėtis ir spąstų. Ir jų buvo: kieme - „stop juosta”, nusileidžiant į rūsį - nenuspėjami laipteliai, rūsyje - tamsoje nematomų kolonų suskaidyta erdvė... Ir šiurpus garsas (Sprogimų muzikos? Bombardavimų?), nuo kurio vibravo ir grindys po kojomis, ir lubos per du sprindžius virš galvos, ir sienos iš visų pusių... Norėjosi panikoje bėgti lauk - jei ne į nugaras alsuojantys gripo pandemijos nepabūgę, bet nuo keistos erdvės-ne erdvės sutrikę šiauliečiai.

 

Bet pabėgti norėjosi tik tol, kol poetas, eseistas, dramaturgas Rolandas Rastauskas ir jo partnerė nepradėjo skaityti anglų dramaturgės C. Churchill pjesės „Septynetas žydų vaikų”. Tiesa, šviesa neatsirado, muzika tik pritilo. Tačiau jau niekas nebesiveržė išeiti: užbūrė ir geras literatūrinis tekstas, ir kaip jis buvo pateiktas.

O kadangi Rolando Rastausko partnerė atrodė esanti profesionali aktorė, tik dar Šiauliuose nei matyta, nei girdėta, nutarėme su ja susipažinti. Pasirodė, tai esanti aktorė Severja Janušauskaitė, šiaulietė. O dalyvaujanti performanse, nes:

    

- Tiesiog Rolandas Rastauskas mane susirado nematęs, kaip supratau, nė vieno mano darbo. Nežinau kaip - matyt, per pažįstamus išgirdo, gavo kažkokią rekomendaciją. Mes susitikome ir pradėjome dirbti prieš kelias savaites -  Palangoje repetavome tris dienas. Ir iš principo intensyvių repeticijų nebuvo -  paskaitėme porą sykių tekstą ir supratome, kad tai yra tai, ko mes norime ir to užtenka.

 

- O tokiuose performansuose jau esate dalyvavusi?

 

- Toks performansas-skaitymas man yra pirmas. Studijų metais mes, žinoma, patys kažką panašaus darydavome, o mokyklos laikais - juo labiau. O toks performansas, sakyčiau, su profesionalu - vieninteliu Lietuvoje tokiu skaitovu (bent kitų aš nežinau) - man labai patiko. Rolandas Rastauskas - labai geras aktorinis partneris.

 

Iš dalies dalyvavimas performanse - avantiūra, tačiau jei man būtų buvusi neįdomi pjesė, tikrai nebūčiau gaišusi laiko. Juo labiau kad aš turiu darbų Vilniuje. O čia man patiko tema, patiko C. Churchill pjesė (vertimas Marijaus Šidlausko) - jos intensyvus, sudėtingas tekstas. Kitaip tikrai nedaryčiau dalyko, kuris man būtų (nenorėčiau, kad tai nuskambėtų arogantiškai) per lengvas.

 

- Ar dalyvausite ir kituose VIRUS festivalio renginiuose?

 

- Labai norėčiau, jei nereikėtų skubėti į Vilnių, kur reikia pasiruošti vaidinti Jaunimo teatre. Nes viena iš priežasčių, kodėl sutikau dalyvauti šiame performanse, - tai Šiaulių VIRUS festivalis, su kuriuo aš praktiškai užaugau: būdama paauglė šokdavau visose VIRUS diskotekose, dalyvavau visuose renginiuose. Man smagu ir įdomu jau keturioliktus metus stebėti, kaip VIRUS’as vyksta.

 

O ir Vilniuje labai gerai atsiliepiama apie šį festivalį: visi jame dalyvavę sako, kad tai vienas iš geresnių šiuolaikinio meno festivalių Lietuvoje.

 

- Tai jūs - šiaulietė?

 

- Taip, šiaulietė: mokiausi Didždvario gimnazijoje, o ir Teatro ir muzikos akademijoje mūsų kursas buvo renkamas Šiaulių teatrui. Tačiau sostinėje besimokydama supratau, kad norisi kažką veikti būtent ten - Vilniuje. Kažką veikti, kažką perlipti, nes nenorėjau, kad viskas būtų paprasta, kad viskas būtų per lengva. Pamilau Vilnių ir nieko negaliu padaryti.  

 

Aš esu profesionali aktorė, dirbu Valstybiniame jaunimo teatre - vaidinu Jono Vaitkaus režisuotuose spektakliuose: karalienę Malgožatą (už šį vaidmenį 2007 metais Severja Janušauskaitė buvo nuominuota Auksiniam scenos kryžiui, - red. past.) Witold Gombrowiz pjesėje „Ivona, Burgundo kunigaikštytė” ir Liuciją Petro  Vaičiūno „Patriotuose”.

 

Dar filmuojuosi kine - lietuvių, prancūzų, norvegų... Dabar laukiu Sauliaus Drungos vaidybinio filmo „Anarchija Žirmūnuose”, kuriame filmavausi prieš dvejus metus, premjeros. 2007 metais Kanų kino festivalyje šio filmo scenarijus (autorius S. Drunga) buvo pripažintas geriausiu.

 

Kadangi kino šiuo metu nelabai yra, tai jo man kaip oro trūksta ir užtat aš įgarsinu  filmus ir filmukus.

- Kokius?

 

- Įvairius, bet tikriausiai labiausiai šokiruoja žmones, kad aš kalbu Barto balsu „Simpsonų filme”...