Aušra LAURINKIENĖ

„Šiaulių” futbolo klubas informuoja, kad vienas iš komandos lyderių - šio sezono pabaigoje ekipos draugų išrinktas geriausiu saugu Mantas Kuklys - keliasi į Belgiją.

Saugas, turėjęs dar vienerių metų sutartį su „Šiaulių” klubu, už neskelbiamą išpirką keliasi į antros lygos Belgijos KV „Turnhout” ekipą. Mantas Kuklys mūsų miesto komandai atstovavo nuo 2006 metų sezono pradžios ir A lygoje pelnė 25 įvarčius.

Jūsų dėmesiui – oficialioje Saulės miesto futbolo komandos internetinėje svetainėje publikuojamas trumpas interviu su Mantu Kukliu:

- Mantai, iškart po paskutinių rungtynių išvykai į Belgiją, į vieno vietos klubo peržiūrą. Kaip sekasi?

- Taip, iškart išvykau į Belgiją. Šio klubo peržiūroje jau buvau vasarą ir palikau neblogą įspūdį treneriams bei klubo vadovams, todėl atvykęs čia iškart pasirašiau kontraktą su klubu.

Kol kas dar nesitreniravau, nes dar iki galo nebuvo sutvarkyti visi perėjimo dokumentai, tačiau šiandien galiu pasakyti, kad nuo dabar esu KV „Turnhout” komandos narys.

- Papasakok apie KV „Turnhout” klubą.

- Apie šį klubą žinau tikrai nedaug. Šis klubas žaidžia Belgijos antrajame pagal pajėgumą divizione, komandos tikslas - auginti talentingus žaidėjus ir išlikti šioje lygoje. Su komanda teko bendrauti tik vasarą, per treniruočių stovyklą. Komanda yra jauna, draugiška. Klubo vadovai - malonūs. Kitą savaitę turėčiau prisijungti prie komandos. Beje, KV „Turnhout” komandos savininkas turi dar vieną klubą, kuris žaidžia aukščiausiojoje lygoje - „Lierse” SK.

- Tavo tikslas turbūt yra įsitvirtinti KV „Turnhout” komandoje ir siekti patekti į Belgijos aukščiausiąjį divizioną?

- Taip, toks tikslas yra. Pirmiausia noriu komandai padėti išlikti šiame divizione bei parodyti viską, ką moku geriausiai. O vėliau bus matyti, ar esu vertas žaisti ir aukščiausiojoje lygoje

- Kitą sezoną šiauliečiai tavęs neišvys vilkinčio geltonai juodais marškinėliais. Ar pačiam negaila palikti komandos, kurioje užaugai kaip žaidėjas?

- Gaila, bet toks futbolininko gyvenimas. Manau, kad jau pats laikas buvo pabandyti laimę kitur, siekti aukštesnių tikslų. Tikiuosi, kad šis klubas bus tarpinė stotelė ir kad po pusės metų pavyks debiutuoti Belgijos aukščiausiojoje lygoje, nes dėl to čia ir atvykau. O kaip bus - laikas parodys, dabar svarbiausia - darbas, darbas ir dar kartą darbas. O jei pavyktų įsitvirtinti „Lierse” SK, tai ir marškinėlių spalva nelabai pasikeistų, šio klubo spalvos, kaip ir FC „Šiaulių” – geltona-juoda.

- Per tuos kelerius metus Šiauliuose tapai lyderiu, „Šiaulių” klubo simboliu. Ką palinkėtum komandai ir jos gerbėjams?

- Savo komandai norėčiau palinkėti visko geriausio, kad kitąmet ji patektų į Europos taurės varžybas bei užimtų kuo aukštesnę vietą Lietuvos čempionate. Visada seksiu šiauliečių rezultatus bei komandą palaikysiu. O komandos gerbėjams, kurie mane palaikė, kartais kritikavo bei keikė, norėčiau pasakyti, kad visu šimtu dešimt procentų atsidaviau Šiaulių miesto komandai aikštelėje ir už jos ribų. Norėčiau padėkoti iš visos širdies už palaikymą bei atsidavimą geltonai juodų komandai. Ačiū jums visiems.

- Belgijoje žaidžia ir tavo draugė – žinoma Lietuvos žolės riedulininkė Dovilė Jakaitė. Matyt čia draugės įtaka, kad keliesi būtent į šią šalį?

- Taip, didelę įtaką turėjo draugės buvimas šioje šalyje. Norėjosi būti šalia mylimo žmogaus, todėl savo agento ir prašiau, kad jis surastų komandą Belgijoje arba gretimoje valstybėje. Dabar esame laimingi, kadangi ne kasdien pasitaiko tokia proga dirbti abiem savo mėgstamą darbą bei gyventi kartu.

Dovilė Jakaitė: „Nusprendėme, kad nebenorime būti atskirai”

Save nuoširdžia, santūria ir užsispyrusia vadinanti 23 metų žolės riedulininkė  Dovilė Jakaitė jau ne pirmus metus dienas leidžia Belgijos miestelyje galingu pavadinimu Boom. Lietuvoje širdį sužadėtiniui Mantui Kukliui palikusi šiaulietė, anksčiau gynusi Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto” ekipos garbę, džiaugiasi, kad dienas pagaliau leis kartu su mylimuoju.

„Visada žinojome, kad sportininko dalia – sunki, bet taip pat žinojome, jog norime būti kartu. Nepaisant to, aš negalėjau atsisakyti galimybės išvykti sportuoti į Belgiją. Pirmą sezoną taip ir gyvenome – aš čia, o Mantas – Lietuvoje. Kai pratęsiau sutartį dar kitiems metams, nusprendėme, kad nebenorime būti atskirai, ir Mantas, ieškant klubo, savo agentui akcentavo, jog norėtų futbolą žaisti Belgijoje arba kur nors arčiau manęs”, - dienraščiui vakar sakė mergina, kurios ranką jau ilgiau nei metus puošia Manto Kuklio dovanotas sužadėtuvių žiedas.

Vestuvės – kitąmet

Sportininkų pora džiaugiasi, kad agentas, kilęs iš Belgijos, puikiai atliko savo darbą, tačiau sako suprantanti, jog mylimajam nebus lengva svečioje šalyje. Šiuo metu Mantas ir Dovilė gyvena žolės riedulininkei klubo nuomojamame bute: „Po Naujųjų žiūrėsime – gal Mantas kelsis kur arčiau treniruočių bazės, bet vis tiek mus skirs mažesnis atstumas nei anksčiau – 2000 kilometrų”.

Ilgiau nei ketverius metus su futbolininku draugaujanti mergina „Šiaulių naujienoms” atskleidė, kad kitąmet pora planuoja sujungti gyvenimus prie altoriaus.

Žolės riedulininkė „Šiaulių naujienoms” sakė, kad už tai, jog ji gyvena Belgijoje, turėtų padėkoti pirmajai Lietuvos žolės riedulininkei, išvykusiai žaisti į užsienį, Irmai Matjušaitytei-Leškevičei: „Ji dar iki mano atvykimo čia, Belgijoje, žolės riedulį žaidė jau penkerius metus ir tuo metu pakeitė klubą, kuris ieškojo stiprių puolėjų. Irma pasiūlė mane, o klubo prezidentas, interneto platybėse pasidomėjęs, kaip žaidžiu, nusprendė, jog esu tai, ko jiems reikia. Tikiuosi, kad dėl šio sprendimo jis nesigaili”.

Belgijoje žmonės – labai malonūs

Futbolininko mylimoji Dovilė Jakaitė žaidžia žolės riedulio klube „Braxgata”. Tai - labai modernus, atšventęs trisdešimties metų jubiliejų žolės riedulio klubas. Komanda – jauna ir labai draugiška. Daug laiko praleidžiame kartu net ir po varžybų. Treneriai, kurių yra net keturi, mano manymu, - savo srities specialistai. Tai – trys aikštės treneriai, du iš jų – savo šalies rinktinės nariai, o vienas – buvęs lengvosios atletikos olimpinių žaidynių dalyvis. Komandoje esame dvi lietuvaitės. Kartu su manimi Belgijoje žaidžia ir Aurelija Griškutė. Dar yra australė, Naujosios Zelandijos riedulininkė, o likusios – vietinės sportininkės”.

Paklausta, kaip jaučiasi gyvendama svečioje šalyje, žolės riedulininkė atsakė: „Žmonės čia – tikrai labai malonūs ir, matydami, kad esi naujokas, dar labiau stengiasi padėti, nuolat siūlo savo pagalbą. Pirmomis dienomis Belgijoje viskas buvo nauja ir neįprasta - žmonės, aplinka, treniruočių procesas, bet kai tave taip šiltai priima, greit pajunti, kad esi savas. Labai „faina” tai, kad visi čia su pažįstamais bučiuojasi vienąkart į skruostą. Kuo daugiau pažįstamų – turi, tuo daugiau bučiuojiesi”.

Komandiniai pietūs Belgijos „Braxgata” žolės riedulio klube.

Dovilės Jakaitės albumo nuotr.