Zita KATKIENĖ

Dažnas modernaus interjero žinovas sienų apdailos ar net baldų spalvą renkasi juodą. Taip ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus kabinete - ir baldai, ir sienų panelė - juodos spalvos. Deja, modernumu čia nedvelkia. Kalėjimo direktoriaus kabinetui toks interjeras suteikia niūrumo, rimties. Toks, akivaizdu, stengiasi būti ir naujasis direktorius Ramūnas Zutkis - tik retai veide nušvinta šypsena, ne tik papuošianti veidą. Jaunatviški veido bruožai - gal ne tik genų nuopelnas. Meilė sportui, darbas ir su jaunimu, nors ir žengusiu kriminalinio pasaulio keliais, pomėgis kurti sentencijas -  tai vis veiklos, neįrėžiančios veide nei rūstumo, nei griežtumo ženklų...

Antrąją darbo dieną Ramūnas Zutkis apsirengęs klasikiniu kostiumu. Tačiau tai - laikina. „Uniforma dar turi būti pritaikyta prie mano gabaritų“, - šypteli naujasis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius ir čia pat lyg suabejoja: „Ar pokštas vietoje?“

Antra darbo diena naujoje darbo vietoje kiekvienam - išbandymų metas. O ypač, kai žmogui vos per 30, o jis jau matuojasi solidžios įstaigos vadovo kėdę, kurioje ilgai neišliksi, jei būsi nuolaidus ir geraširdis, jei nepajėgsi būti reiklus, griežtas ir, žinoma, teisingas. 

Toks būti Ramūnas Zutkis svajojo ir vaikystėje. Drauge su jaunesne seserimi augta Raudondvario  miestelyje Radviliškio rajone. Mokydamasis Šeduvos vidurinėje mokykloje Ramūnas daug sportavo - žaidė stalo tenisą, dalyvavo varžybose, labai mėgo krepšinį, lankė sunkiosios atletikos treniruotes. Sportas netrukdęs mokslui: Šeduvos gimnazijos įteiktame atestate - aukščiausi balai.  

Nuo vaikystės Ramūnas jautė savyje potraukį ieškoti tiesos, norą gerinti visuomenę, pamokyti tuos, kurie slysta klystkeliais. „Rinkausi profesiją vadovaudamasis jaunystės idealais“, - pamena naujasis direktorius kiekvienam žmogui nelengvą profesijos pasirinkimo metą.  Pasirinkimą lėmė ir meilė sportui. „Visada man patiko tvarka, drausmė, viliojo ir uniforma“, - sako Ramūnas Zutkis, pasirinkęs tarnystę jėgos ir teisingumo struktūroje. 

Įstojęs į anuometinę Lietuvos policijos akademiją, neslepia, ne kartą mąstęs ir apie tai, ar tikrai pasirinko teisingai, ar eina ta linkme, kur norėtų ir galėtų realizuoti save. Tuomet dar nežinojo, kad šioje aukštojo mokslo įstaigoje studijuos beveik devynerius metus, nors bakalauro diplomas įteiktas Lietuvos teisės akademijos, magistro diplomas - Lietuvos teisės universiteto, o antrasis magistro diplomas - jau M. Riomerio universiteto vadovybės.  

Abejoti pasirinkimu rimto pagrindo nebuvę - mokslai sekėsi puikiai, tvarka, drausmė bei griežtas režimas, dominavęs aukštojo mokslo įstaigoje, nevaržė ir netrikdė.

Įgijęs bakalauro laipsnį su diplomu kišenėje grįžo į gimtinę ir dvejus metus dirbo Šeduvos policijos komisariate policijos patruliu. Darbas patiko, tačiau mokslų nenutraukė -  tęsė magistro studijas ir įgijo viešojo administravimo specialybės magistro laipsnį. 

Ilgai gatvėse patruliuoti neteko. Tačiau pamėgtos policininko uniformos nenusirengė. R. Zutkį pasiekė informacija apie konkursą Šiaulių policijos komisariato Pataisos inspekcijos vadovo pareigoms. 

Kaip ir šį kartą, taip anuomet, antrą dešimtį metų vos perkopęs policijos pareigūnas laimėjo konkursą ir tapo Šiaulių policijos komisariato padalinio, kontroliuojančio, kaip nuteistasis vykdo teismo skirtus įpareigojimus, draudimus, kaip laikosi specialių reikalavimų, vadovu. Pamena, tuomet tarnyboje dirbo 5-6 žmonės, nuteistųjų ratas taip pat nebuvo toks didelis, kaip pastaruoju metu.

Apie 2000-uosius metus, kai buvo vykdoma teisinės sistemos reforma, ypač daug dėmesio skirta pataisos inspekcijoms. Pakeista ne tik priklausomybė - iš Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo perduota teisingumo ministerijos globai. Inspekcija tapo savarankiška regiono lygio įstaiga, kokių Lietuvoje įsteigtos penkios. Šiaulių regiono pataisos inspekcija įkurta 2001-ųjų pabaigoje. Kalėjimų departamentui pavaldžios valstybės įstaigos veiklos ribos išsiplėtė - jai priklausė ne tik Šiaulių miestas, bet ir Telšių, Mažeikių bei Šiaulių apskrities teritorija. 

Naujas darbas tapo paskata vėl nenutraukti studijų ir siekti teisės ir penitenciarinės (susijusios su bausmėmis) veiklos magistro diplomo, suteikiančio galimybę dirbti įkalinimo įstaigose. Nors tada R. Zutkiui atrodė, jog šis išsimokslinimas reikalingas tam, kad galėtų dirbti su nuteistaisiais, tačiau nutiko taip, jog jis sistemingai, kryptingai ėjo pasirinktu keliu, kurio vizija - dirbti įkalinimo įstaigoje. „Mane sistema įtraukė palaipsniui, nuosekliai, todėl jaučiuosi joje gerai, nes patirtis kaupta palaipsniui“, - kalba naujasis įkalinimo įstaigos vadovas. 

Nuo tada, kai Ramūnas Zutkis ėmė vadovauti Šiaulių regiono pataisos inspekcijai, augo ne tik kolektyvas, bet plėtėsi ir veikla. Šiuo metu inspekcijoje dirba 40 žmonių. Nuteistųjų įskaita nuolat kinta - vieni nuteistieji bausmę baigia, kiti išeina iš įkalinimo įstaigos ir registruojasi čia. „Vidutiniškai apie 1300 nuteistųjų yra inspekcijos įskaitoje“, - sako naujasis direktorius, kuriam nuo šiol tenka vadovauti 250 žmonių personalui bei didesniam nei 600 žmonių būriui nuteistųjų. Skaičiai - kiti ir darbo pobūdis, žinoma, kitas.

Po teisinės reformos pataisos inspekcijoms atiteko ne tik kontrolės funkcija, kurią jos atliko ištisus sovietmečio dešimtmečius. Tuomet inspekcijos pareigūnui nerūpėjo, kaip buvęs kalinys integruosis į visuomenę, kaip adaptuosis aplinkoje. Ypač problemiška, kai įkalinimo įstaigoje praleidžiama 5-10 metų. „Vien prekybos centrai žmones pribloškia, o kur dar pakitę socialiniai santykiai“, - pamena naujasis direktorius ne vieną atvejį, kai tekdavo bendrauti su į laisvę išėjusiu nuteistuoju, už grotų praleidusiu ilgus jaunystės metus.

Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu, anot R. Zutkio, inspekcijos darbuotojai ne tik kontroliuoja, kaip nuteistasis vykdo teismo skirtus įpareigojimus, draudimus. Numatyta ir galimybė skirti nuteistiesiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Tvarką pažeidusiam lygtinai į laisvę paleistam nuteistajam gali būti atimtos viešosios teisės, teisė dirbti tam tikrą darbą. Gali būti apribojama ir laisvė, skiriami viešieji darbai. Skiriamos ir auklėjamojo poveikio priemonės. Teko lygiuotis į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus ir mokytis ne tik kontroliuoti ir bausti, bet ir auklėti, mokyti tuos, kurie linkę nusikalsti ir gyventi anapus įstatymo ribos. Nepilnamečiams auklėjimo priemone gali būti ir įspėjimas, ir turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas. Kitą gali būti nuspręsta atiduoti tėvams, kurie pasirūpins, ugdys ir prižiūrės. Kartais tenka ir apriboti nepilnamečio elgesį. Teikiama nuteistiesiems ir socialinė pagalba, padedama susirasti darbą. Teikiama ir psichologinė pagalba. Integracija į visuomenę - sunkus ir ilgas procesas, kuriame, anot direktoriaus, ypač svarbi pagalbos ranka. 

„Tekdavo bendradarbiauti su labdaros organizacijomis, megzti individualius ryšius, kurių dėka atsirasdavo galimybių padėti integruotis nuteistajam“, - dalijasi R. Zutkis per beveik dešimtmetį sukaupta darbo patirtimi, kurią įtakojo ne tik besikeičianti visuomenė, bet ir kintantys įstatymai.  

Nuo tada, kai į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pataisos namų vadovo postą paskirtas buvęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius Markas Tokarevas, teko skelbti konkursą  vakuojančiai vietai užimti. Pirmą kartą kalėjimų sistemoje, pasak R. Zutkio, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus iniciatyva, konkursas buvo viešas. Tai reiškia, kad jame galėjo dalyvauti ne tik  įkalinimo įstaigose dirbantys pareigūnai.  

„Aš pasinaudojau šia galimybe ir nusprendžiau dalyvauti konkurse“, - pamena apsisprendimo dieną R. Zutkis, įveikęs keturis pretendentus į direktoriaus kėdę. Kovo 1-ąją prisiekęs teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, netrukus buvo pristatytas ir kolektyvui. Tiesa, direktoriaus darbo pradžia sutapo su rinkimais ir galima su miesto valdžios kaita. Paklaustas, ar rinkimus laimėjusi nauja miesto valdžia įtakos darbą, naujasis direktorius tik nusišypso: Tardymo izoliatorius nepriklauso nuo miesto valdžios, todėl valdžios kaita neturi jokios reikšmės. 

Teisingumo ministerijai pavaldi įkalinimo įstaiga labiausiai ir įtakojama šios ministerijos. Planuoti, kiek dirbs šiose pareigose, taip pat negali, nes šioje struktūroje yra galimybė rotacijos būdu keisti pareigas ir darbovietę, o tam pareigūnas neturi teisės priešintis. 

Tardymo izoliatoriuje Ramūnui Zutkiui teko lankytis ir tada, kai dirbo Šiaulių regiono pataisos inspekcijoje. Ne kartą į kalėjimą atlydėjo ir vaikų bei paauglių ekskursijos. 

Tačiau dabar, kai į Tardymo izoliatorių įžengė kaip jos vadovas, tai ir žvilgsnis kitas. Naujasis direktorius mato labai senos, šią vasarą 100 metų jubiliejų švęsiančios įkalinimo įstaigos varganą būklę, kuriai atnaujinti lėšos jau net nebeskiriamos. Nors senos įstaigos labai brangus išlaikymas, nepatogi apsauga, kai įkalinimo įstaiga įsikūrusi miesto centre. Tačiau naujasis vadovas įsitikinęs, jog ir su turimais resursais galima pasiekti maksimalesnių rezultatų. Savo darbą direktorius planuoja  pradėti nuo pažinties su darbuotojais. Ne tik asmeniškai kiekvienam paspausiąs ranką, bet ir atidžiai peržiūrėsiąs pareigybes, įvertins darbo krūvį ir nuspręs, ar pakankamas 250 žmonių kolektyvas šioje įstaigoje. Paklaustas, planuoja mažinti ar didinti kolektyvą, atsakymo pateikti dar negali, tačiau sieksiąs optimalaus darbuotojų skaičiaus. 

Jau yra Vyriausybės patvirtinta Tardymo izoliatoriaus modernizacijos strategija, kurios dėka planuojama statyti Šiauliuose naują nuteistųjų ir teisiamųjų įkalinimo įstaigą. Apie 2017 metus žadama įsikurti naujose patalpose, o šiame pastate įrengti muziejų.   

Tai - ateities rūpesčiai. Iki tol direktorius sieks, kad įstaigos veikla taptų skaidresnė, efektyvesnė ir viešesnė, nei iki šiol. „Mano misija - mažinti uždarumą, laužyti stereotipus ir padaryti viską, kad  šiauliečiai žinotų, kas vyksta už storų raudonų plytų sienų. Daug nuveikti galima integruojant į įstaigos darbą savanorių veiklą, ypač kalinamųjų socializacijos srityje“, - atskleidžia planus naujasis  vadovas.

Beveik prieš dešimtmetį į Šiaulius iš Raudondvario atvykęs dirbti, netrukus čia ir įsikūrė, nes važinėtis iš tėvų namų - per didelis atstumas. „Ėmiau paskolą iš banko ir įsigijau butą“, - atvirauja pareigūnas. Neslepia Ramūnas ir to, kad iki šiol nėra sukūręs šeimos, nors gyvena su drauge.

Darbas žmonių apsuptyje, laisvalaikis sporto salėje, akivaizdu, perpildo bendravimo poreikį, tad atostogas norisi praleisti... kuo toliau nuo žmonių. „Mėgstu važiuoti prie nuošalesnio ežero, į gamtą, kur mažiau šurmulio, daugiau ramybės“, - sako pareigūnas. 

Kasdieniniam stresui nuimti kelionei į gamtą gali ir nepakakti laiko. Bet Ramūnas Zutkis turi išeitį - jis kuria sentencijas. Sustabdomos jose akimirkos iš darbo patirties, gyvenimo pastebėjimai. Rašo pareigūnas sau, savo malonumui ir džiaugsmui, niekada savo kūryba nesidalijo su niekuo ir nerodė. Ir žurnalistams nė vienos savo parašytos sentencijos neperskaitė. Nes tai, kas asmeniška, kas labai arti širdies, nenoriai pasakojama. Nes tai - sau, o savęs nelinkęs pateikti visuomenei. „Kaip asmuo neturėčiau būti visuomenei įdomus, neturėčiau rūpėti“, - šypsosi naujasis direktorius antrąją darbo dieną įkalinimo įstaigos vadovo kėdėje.