Šiauliuose viešėjo vienas žymiausių šalies iliuzionistų, charizmatiška asmenybė, entuziazmu trykštantis Mantas Wizard, kuris iš tiesų savęs magu nevadina. Kaip jis pats sako, jo triukuose nieko paranormalaus nėra, todėl jo pasirodymai su magija nesusiję. M. Wizard triukai – tai iliuzijos meno kūrimas, kuris gimsta sunkiai dirbant.

Lina ABROMAVIČIENĖ

- Kas davė impulsą tapti iliuzionistu?
- Impulsas buvo paprastas, tačiau esminis. Mokykloje pamačiau iliuzionisto pasirodymą, kuris mane taip nustebino, taip uždegė... Vaiko akimis tada žiūrint buvo nuostabu ir neįtikėtina. Nusprendžiau, kad noriu ir pats pradėti mokytis iliuzijos meno. Tačiau tada nebuvo nei knygų, nei informacijos internete. Kai man buvo 12 metų, pamačiau per televizorių magą, kuris iš oro traukė monetas ir bėrė į kibirėlį. Tada pagalvojau, kad tai darbas, kurį aš norėčiau dirbti. Būdamas Šiauliuose pas vaikučius ligoninėje taip pat šį triuką parodžiau. Pasiekiau, apie ką vaikystėje svajojau, nors dabar tas triukas labiau liko simbolinis. Mano tikrasis domėjimasis iliuzijos menu prasidėjo, kai pamačiau interviu su Arvydu Stoniu. Pradėjau ieškoti jo kontaktų ir pasiprašiau būti jo mokiniu. Džiaugiuosi, kad būtent jis sutiko mane mokyti. Man perduota 25-erių metų iliuzionisto darbo patirtis. Neturime jokių iliuzionistų mokyklų, tad mokiausi taip, kaip mokosi viso pasaulio magai – informaciją perduoda iš lūpų į lūpas.
- Ar iliuzijų pasaulis kuriamas lengvai?
- Ne tik atlikimas, bet pats pasiruošimo procesas kuriamas labai sudėtingai. Mes turime dirbti labai daug, kad parodžius triuką atrodytų, jog tai labai lengva. Žiūrovai neturi matyti mano pastangų, kad aš daug ir intensyviai dirbu. Be to, publika mato tik mano „fasadą“, jie nemato, kiek iki tol aš dirbau, kaip aš valdau publiką - kaip dirbu visu savimi pasirodymo metu.
Mes, iliuzionistai, dažnai juokiamės, kad mūsų darbo tėra matoma tik Aisbergo viršūnė, o visa kita yra po vandeniu. Todėl reikia suvokti, kad pasirodymų rengimas trunka mėnesių mėnesius, o kartais ir metus. Nepakanka įvaldyti judesius, reikia jausti publiką, būti teatrališku, turėti energetinę charizmą, kurią pajaustų ir žiūrovas. Triukas tik priemonė. Svarbiausia yra jį atliekantis žmogus. Jis paperka arba ne, todėl manau, kad artistui būtinas ir geras išsilavinimas, supratimas. Žmogus turi būti komunikabilus ir mylėti kitus žmones. Einant į sceną turiu neštis gerą nuotaiką ir nesvarbu, kad vakar nuėjau miegoti 2 valandą nakties, o šiandien 6 valandą kėliausi. Scenoje turiu parodyti tobuliausią pasirodymą, nors tobulų nebūna. Tačiau mažų klaidelių žiūrovas nepastebi.
- Minėjote, kad ypač scenos žmogui reikia išsilavinimo. O koks jūsų išsilavinimas?
- Aš Vilniaus universitete esu įgijęs du aukštuosius išsilavinimus. Pirmasis – filosofijos bakalauras, kuris išmankštino protą. Antrasis bakalauras – psichologijos. Man labai patiko šios studijos, nes jos tiesiogiai susijusios ir su mano darbu. Psichologijos žinios padeda ne tik bendrauti su publika, bet ir rengti pasirodymus, organizuoti, derėtis užkulisiuose. Labai džiaugiuosi, kad turiu šią psichologijos žinių bazę, nors ir nedirbu pagal įgytas specialybes, džiaugiuosi savo darbu. Dirbant iliuzionistu reikia įdėti daug laiko, organizacinių gebėjimų. Jei kas paklausia, ar iliuzionisto darbas yra rimtas, aš visada atsakau, kad kuo rimčiausias.
- Kokia iliuzionisto kasdienybė?
- Gal ne iliuzionisto, o M. Wizard kasdienybė, nes aš nesu statistinis iliuzionistas. Aš savyje ir savo darbe ieškau įdomesnio, intelektualesnio požiūrio. Noriu, kad mano pasirodymas būtų kultūringas ir intelektualus. Tai man „įskiepijo“ mano mokytojas. Negaliu į sceną išeiti su šortais. Aš privalau sau ir žiūrovui dovanoti šventę. O M. Wizard kasdienybė – šiuo metu esu labai laimingas žmogus. Neturiu nei vienos dienos, kuri būtų panaši į kitą. Todėl aš neturiu kasdienybės. Šiandien mano diena buvo Šiauliuose, ryt turiu pasirodymą Vilniuje, po to fotosesiją, pasirodymas Kaipėdoje, dar diena – naujos programos rengimas, vėliau – interviu. Ir taip kiekviena diena lėkte pralekia. Toks bėgimas reikalauja daug pastangų. Tačiau aš padariau triuką, kad mano kasdienybė išnyktų.
- Atskleiskite magijos receptą, kuris jums padeda kasdienybėje.
- Magijos jokios nedarau. Tai, ką aš rodau, nėra magija. Tai nėra paranormalūs reiškiniai. Triukai – tai specialieji efektai, kurie yra sukurti gyvai. Aš nemėgstu žodžio apgaulė. Žmonės, matantys mano pasirodymą, žino, kad tai iliuzija. Kasdienybėje magiškas receptas būtų: mylėti ir gerbti gyvenimą bei žmones, o visa kita plaukia natūraliai. Manęs dažnai klausia, kokia paslaptis, kad tapau žinomu. Nėra paslapties. Turiu mylimus žmones šalia, o į savo darbą žiūriu su didele atsakomybe. Niekada nesu gudravęs – nesu nusirašinėjęs per egzaminus, nesu ištraukęs nei vienos piniginės, nesu nusegęs nei vieno laikrodžio, nors tai lengvai galėjau padaryti.
- Ar buvo dėstytojų, kurie egzamino metu jus akylai stebėdavo?
- O... taip. Vieni dėstytojai, kurie žinojo, kad esu iliuzionistas, stebėdavo per visą egzaminą, nors buvo vienas filosofijos dėstytojas, kuris sakė, kad, jei norėsiu, ir taip nusirašysiu, tai net nesistengė manęs kontroliuoti.
- Ar iliuzionistų pasaulyje egzistuoja kokios nors ribos?
- Turime darbo etiką: iliuzionistas pirmiausia turi būti sąžiningas. Gyvenime beveik ribų nėra, nes visi galime pasiekti labai daug. Esu matęs žmonių, kurie savo noru ir darbais pasiekia labai fantastiškų rezultatų. Iliuzionistai pasiekia daug dirbdami ir turėdami lakią vaizduotę.
- Ką reiškia jūsų darbe originalumas, ar pavyksta nekopijuoti kolegų?
- Mūsų darbe svarbiausia pakelti savo vertę asmenybe. Man labai patinka menas. Aš turiu triuką, kuriame Leonardo da Vinčio paveikslas „Mona Liza“ pavirsta į Van Gogo paveikslą. Patinka ir Šekspyras. Ieškojau triuko, kurio metu galėčiau papasakoti vieną iš Šekspyro istorijų. Turiu pasirodymą, kurio metu kalbu apie Romeo ir Džiulijetą ir pateikiu juos tiesiai ant žiūrovo delno. Manau, kad iš mano intelektualinio suvokimo, pomėgių ir plaukia originalumas. Magai sako, kad yra pagrindiniai 19 principų, kuriais vadovaujasi magai, kai kurie žino esminius 9: atsiradimas, dingimas, spalvos pakeitimas, skraidymas... Seniau skraidydavo damos nosinaitė, o dabar skraido mobilusis telefonas. Efektas toks pats, tik kita pateikimo forma. Kai klausia kolegos, ką daryti, kaip sugalvoti ką originalaus, patariu daryti tai, kas jam patinka. Jei domisi sportu – gali triukus atlikti su kamuoliais. Visada tikriau ir originaliau atrodo triukas, kai jis patinka pačiam.
- Kokių savybių reikia turėti norint tapti iliuzionistu?
- Manau, kad iliuzionistas turi mylėti tai, ką daro. Jis turi būti artistiškas. Turi jausti žiūrovą, valdyti jo dėmesį. Ir galiausiai eina rankų miklumas, įdirbis. Vien pasakyti, kad noriu būti iliuzionistu, gydytoju ar mokytoju – nepakanka. Reikia daug metų darbo ir tikro nuoširdaus domėjimosi.
- Ar lengva pralinksminti vaiką, suaugusį ir pagyvenusį žmogų?
- Auditoriją reikia mokėti suvaldyti. Mano kolega Arvydas puikiai suvaldo vaikučių minią. Aš retai dirbu su vaikais. Man labiau patinka dirbti su vyresnio, intelektualesnio amžiaus žmonėms. Iš jų gaunu geresnį grįžtamąjį ryšį.
- Kaip kilo idėja parašyti knygą „Kaip pradanginti dramblį“. O gal pačiam patinka drambliai?
- Man patinka drambliai, bet knygos dar labiau patinka. Mėgstu skaityti – turiu iliuzijos meno knygų kolekciją, kuriai daugiau nei 100 metų. Tai mano įkvėpimo ir idėjų šaltinis. Ten randu labai daug gerų triukų, kuriuos galima atlikti naujai ir sudominti šiuolaikinį žiūrovą. Mano draugai visada prašydavo išmokyti triukų, todėl ir parašiau knygą. Tačiau knygoje aš nemokau, kaip pradanginti laisvės statulą ar perpjauti moterį. Knyga – tai pradžiamokslis, kuriame pateikiami triukai, kuriuos gali atlikti kiekvienas. Juk triukai gali būti ir komunikacijos šaltinis. Jei vakarėlyje kuris nors iš dalyvių moka bent vieną triuką, visų dėmesys bus nukreiptas į jį. Yra vaikų, kurie labai drovūs. Tai galėtų būti vaiko užsiėmimas. Iliuzionistams leidžiama pasidalyti paprastų triukų paslaptimis. Lietuvos istorijoje tokių knygų išleista vos kelios.
- Tai kaip pradanginti dramblį?
- Reikia skaityti mano knygą ir tarp eilučių pamatyti pagrindinius iliuzijos meno principus, kuriais naudojantis bus galima pradanginti ne tik dramblį.
- Ar esate atlikęs triuką, kuris keltų pavojų?
- Visi mano triukai, kuriuos aš atlieku, yra šimtaprocentinio saugumo. Mano užduotis – suteikti džiaugsmo ir sudaryti iliuzijos vaizdą, o ne rizikuoti. Net ir baimės iliuzijos triukai techniškai visi saugūs.
- Kiekvieno triuko atlikimui naudojamos įvairios specialios priemonės. Kiek kainuoja vieno triuko atlikimas?
- Iliuzijų menas iš tiesų labai brangus. Pati įranga pagaminta išradėjų, technikų. Mes naudojame ir patentuotus išradimus, o jie iš tiesų yra brangūs. Mano brangiausias triukas – dėžė, kurioje susmaigstau kardais asistentę. Tai rinkoje kainuoja apie 4 000 eurų. Bet triuko nepakanka nusipirkti. Juk aš nusipirkęs vien brangų smuiką netapsiu geru smuikininku. Šalia visų priemonių reikia ir įdirbio.
- Esate viešai sakęs, kad mėgstate gaminti, tačiau sakėte ir tai, kad labiau patinka, kai kas nors jums gamina. Ar šiuo metu turite žmogų, kuris lepintų jus virtuvės šedevrais?
- Turiu - močiutę, mamą. Pats mėgstu gaminti tikrai, tačiau dabar man gaminimas prabanga – nėra laiko. Kai turiu laisvo laiko, man gaminimas tampa savotiška meditacija. Labai džiaugiuosi, kai bent valandą laiko randu pasižaidimui virtuvėje. Tačiau atsakau – šiuo metu neturiu žmogaus, kuris man gamina, tačiau džiaugiuosi gyvenimu. Labai myliu savo močiutę ir savo tėvus, kurie mane stipriai palaiko. Mano šeima labai supratinga. Manau, dėl to aš turiu karjerą ir tiek daug pasiekiau.
- Kiek trunka meilė, jūsų manymu?
- Tai priklauso nuo žmogaus brandos ir susiklosčiusios situacijos. Manau, kad gyvenime nieko nėra sudėtingiau, kaip žmonių santykiai. Labai reikia daug darbo ir pastangų, kad tas santykis išliktų. Nesu praradęs tikėjimo nei meile, nei žmonėmis. Manau, kad viskam savo laikas.
- Koks jausmas apsilankius Šiauliuose?
- Šiauliai istoriškai yra ypatingas meno iliuzijos centras, nes būtent čia buvo įkurtas iliuzionistų klubas. Čia mano mokytojas ir dar jo mokytojas pradėjo karjerą. Pats A. Stonys yra susijęs su Šiauliais. Didelė dalis klubo narių susitikimų ir pasirodymų vykdavo Šiauliuose. Mano pats pirmasis pasirodymas buvo Šiauliuose. Prisimenu, kai aš atlikau savo triuką – manipuliacinį pasirodymą su kamuoliukais, žinojau, kad jį rodau visiems geriausiems Lietuvos iliuzionistams. Atsimenu tą jaudulį, tą jausmą, kai turi pasirodyti kaip iliuzionistas prieš šį amatą suprantančių žmonių auditorija.
Tą vakarą grįžau laimingas, nes sulaukiau pripažinimo iš kolegų, nors tada man buvo vos 13 metų. Tai buvo didžiulis postūmis, kurį iki šiol prisimenu labai maloniai.