Pasak V. Simulik, Ukrainoje rinkimai vyko sklandžiai, o Maidano protestuotojai lauks pirmųjų naujosios valdžios darbo rezultatų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Ukrainoje gegužės 25-ąją vyko rinkimai, kuriuose kaip stebėtojas dalyvavo šiaulietis Seimo narys Valerijus Simulik.
Grįžęs į Lietuvą V. Simulik „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad Ukrainoje rinkimai vyko sklandžiai, bet Maidano protestuotojai dar nepalieka savo pozicijų - laukia pirmųjų naujosios valdžios darbo rezultatų.
– Jūsų pastebėjimai apie rinkimus.
– Ukrainos Rados (Ukrainos parlamento) kvietimu dėl rinkimų procedūrų stebėjimo, pačių rinkimų eigos, balsų skaičiavimo dvi dienas važinėjau po Odesos regioną, po kaimo teritorijas, o sekmadienį, rinkimų dieną, buvau pačiame Kijeve.
Iš tikrųjų buvo įdomu pažiūrėti, kaip vyksta rinkimai šioje valstybėje. Mano supratimu, procesas atitiko reikalavimus. Aišku, kaimo teritorijoje nustebino mažas informacijos kiekis apie kandidatus, partijas, kandidatų programas ir t. t. Bet esmė ta, kad vietinių organizatorių, politinių aktyvistų supratimu, žmonės buvo informuoti, nors viešai tokią informaciją buvo surasti tikrai sunku. Kalbu apie regionus, kaimo teritorijas.
Pats Kijevas, be abejo, buvo kupinas informacijos, stendų, plakatų, prie apylinkių balsavimo taškų buvo įvairios informacijos. Klausėme žmonių, ar pakanka, jų nuomone, kas ir kiek pateikta. Bent jau Kijeve informacijos buvo pakankamai.
Savivaldybių rinkimus, vietinių radų ir kai kurių miestų merų rinkimus prezidento rinkimai užgožė. Iš tikrųjų visas dėmesys buvo skirtas prezidento rinkimams. Tuo tarpu, pavyzdžiui, apie Odesos, Kijevo kandidatus į merus informacijos buvo tik apie pagrindinius asmenis, nors, kai kandidatų yra daugiau nei penki, aštuoni ar dešimt, informacijos apie juos turėtų būti pateikiama vienodai.
Tie, kurie buvo Maidane ir aštriai pasisakė arba dalyvavo tuose veiksmuose, jie daugiau ir buvo matomi. Tų, kurie buvo nuosaikesni ir atsargesni, nesimatė.
– Kaip vyko rinkimai?
– Rajonuose Moldovos sienos link, Ukrainos pietvakariuose, mano supratimu, išties trūko informacijos. Ne taip lengva ten buvo surasti rinkiminę apylinkę, nors vietiniai teigė, kad pas juos visi žino, kur eiti balsuoti.
O pačiame Kijeve (šeštadienį vaikščiojome po miestą ir stebėjome, kad nebūtų agitacijos, nes šeštadienis – tylos diena) tiek televizijoje, tiek visur kitur reklamos nebuvo.
Rinkimų dieną žmonių eilės buvo didžiulės, komisijos buvo sumažintos, o atėjusiųjų balsuoti srautai maždaug nuo dešimtos iki trečios valandos buvo labai dideli.
Man neteko matyti, bet iš kolegų teko girdėti, kad ir vakare antplūdžiai į balsavimo apylinkes buvo tikrai nemaži, todėl žmones teko suleisti, uždaryti apylinkę ir juos aptarnauti. Taigi kai kuriose apylinkėse balsuojama buvo iki dešimtos valandos vakaro. Tad balsai pradėti skaičiuoti jau vėluojant. Nežinau, ar tai nusižengimas, ar ne. Tačiau piliečiams buvo sudaryta galimybė išreikšti savo poziciją, o kad komisijos buvo sumažintos dėl finansų trūkumo – tai jau organizatorių problema. Šiurkščių nusižengimų bent jau ten, kur teko būti Lietuvos delegacijos atstovams, nepasitaikė. Mes bendradarbiavome glaudžiai su tarptautine organizacija GUAM – jie taip pat neturėjo nusiskundimų.
– O reklama per televizorių, radiją?
– Man patiko, kad per pagrindines televizijas reklama buvo sklandi: jeigu rodė kokį kino filmą. reklama pagrindinių kandidatų eidavo viena po kitos. Kaip suprantu, tai buvo kažkiek reguliuojama. Reklamoje buvo ne visi kandidatai - gal pinigų nebuvo pakankamai ar nebuvo noro. Manau, kad bent jau pagrindiniai du-trys lyderiai turėjo pakankamai eterio. Iš tikrųjų Piotro Porošenko jau laimėjusio rinkimus buvo visur pilna.
Tad kyla klausimai: ar dėl to P. Porošenko laimėjo, kad yra oligarchas ir turi televizijos kanalą, ar kad turėdamas daugiau pinigų išsipirko eterį, ar kad buvo favoritas ir jį laikė neoficialiu lyderiu. Pirminės apklausos rodė tai, kad jis turėtų laimėti. Tiesa, jos neprognozavo to, kad jis iš karto pirmame ture dviženkliai pirmaus prieš ponią Juliją Timošenko.
Ar nusižengta monitoringui, ar pirminėms normoms dėl reklamos pirkimo, ar kažko panašaus – to negirdėjau. Po rinkimų iš karto pradėta kalbėti, kad būsimasis prezidentas turėtų parduoti savo žiniasklaidos verslą, nes tai gali daryti įtaką jo kaip prezidento valdymui. Ar taip bus – pamatysime.
- Kodėl būtent P. Porošenko buvo favoritas?
– Maidane domėjomės tuo - žmonės teigė, kad iš visų blogybių renkasi mažiausią blogybę. Tie, kurie ten streikavo ir badavo (dabar gyvenimas truputį pasikeitė), tokią mintį išsakė.
Ar bus kitaip, ar Ukraina eilinį kartą išsirinko lyderius, kurie mins ant to paties grėblio, parodys artimiausias pusmetis. Ar prezidentas atstovaus žmonėms, ar atsisakys tų dalykų, kurie juridiškai lyg ir būtų galimi. Ar nebus globojami kažkokie verslininkai, ar nebus vykdomi kažkokie užsakomieji dalykai, viską parodys artimiausias pusmetis.
Jeigu prezidentas elgsis sąžiningai, jeigu jo partneris Vitalijaus Klyčko, kuris tapo Kijevo meru, partija „Udar“ elgsis pagal duotą žodį Maidane, kai vyko sukilimas, žmonės juos palaikys. O jeigu jie keis savo požiūrį ir atsiims žodį, tada gali būti kažkokie rinkimai, kilti muštynės.
Maidane mums sakė, kad lauks pirmų rezultatų, žiūrės, kaip elgsis prezidentas. Jeigu elgsis ne taip, kaip buvo žadėta, tai rankų jie nenuleis ir, tikėtina, kad vėl bus streikai.
Nors dabar V. Klyčko siūlo ir skatina, kad Maidanas būtų išvalytas – be palapinių ir žmonių. Artimiausi du-trys mėnesiai bus labai sunkūs. Tikiuosi, kad rudeniop viskas išaiškės.
– Ko žmonės nori dabar?
– Per paskutinius tris-keturis mėnesius jų pinigai nuvertėjo apie 40 proc., perkamoji galia sumažėjo, žmonių atlyginimai krito, o kainos visur kyla. Todėl žmonės pirmiausia nori ramybės ir stabilumo, jau nekalbant apie ką kita. Jiems reikia gyventi ramiai, dirbti ir užsidirbti. Tai paprasti žmogiški norai.
Aš tikiuosi, kad bent dabar tai, ką mes matėme, buvo jų lūkesčių realizavimas – vyko politinė kova. Kas laimėjo - tas, bet politikai turi tvarkytis taip, kad atsirastų stabilumas.
– Gal kas nustebino?
– Tai vienetiniai atvejai, gal kažkas pašūkauja kaip antai radikalai. Taip yra visose valstybėse – pabandykite pašnekinti juos ir jie pasiūlys į galvą.
O absoliuti dauguma žmonių – tolerantiški. Konfliktiška situacija yra rytinėje Ukrainoje, o rajonuose, kur mes buvome, vyksta ramus civilių gyvenimas.
Keletas mūsiškių, važiavusių į rytinę pusę, sakė, kad ten ir kariuomenės daugiau, ir nacionalinės gvardijos.
Nustebino tai, kad žmonės aukoja pinigus kariuomenei, t. y nacionalinei armijai, kai tuo tarpu buvo gauta informacijos, kad kai kurie jėgos struktūrų atstovai pradėjo pardavinėti kurą, kitus dalykus. Bet tam yra karo policija, atitinkamos institucijos, kurios išsiaiškins. Tuo labiau kad tai nebuvo slepiama po paklode.
Tik atvykus pirminė informacija apie rinkimus rodė, kad bus antras turas. Bet Vakarų Ukrainoje septyniasdešimt ir daugiau procentų buvo balsuojama už P. Porošenko. Taigi rinkimai buvo Vakarų ir Rytų Ukrainos kova.
Buvo susitikta su Maidano ne pačiais lyderiais, bet vadinamaisiais šimtininkais. Jie teigė, kad lauks pirmų naujos valstybės valdžios - tiek Kijevo mero, tiek prezidento - veiksmų. Manau, kad pravij sektor yra kaip sanitarai, todėl gali būti, kad jie nenuleis rankų, tikėtina, kad vėl vyks kažkokia kova. Bet prioritetu turėtų būti politinė kova, o ne fizinė.