2014-10-24 20

„Dabar aš darau tai, kas man patinka, esu užsiėmęs savo idėjomis. Iš kitos pusės – dabar neapkraunu tomis idėjomis žmonių, kuriems galbūt jos nėra labai įdomios“, – sakė A. Kaniava.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Ketvirtadienį Šiaulių dramos teatre lankėsi aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava ir orkestras „Musė“. Proga neeilinė – atlikėjas pristatė naujausią savo darbą – kompaktinę plokštelę „Musė“. Prieš lipdamas ant scenos A. Kaniava „Šiaulių naujienų“ skaitytojams sutiko papasakoti ne tik apie savo darbo vaisių, bet ir permainas gyvenime. „Dabar atėjo tas etapas, kai norisi mažiau vaidinti, stengiuosi būti savimi“, – atviravo jis.
– Palikote „Keistuolių teatrą“. Prasidėjo naujas etapas?
– Savotiškas toks etapas. Labai nauju nevadinkime jo, bet jis bent kitoks yra. Dabar yra labai daug laisvės. Aš tikrąja to žodžio prasme dabar darau tai, kas man patinka, esu užsiėmęs grynai savo idėjomis, iš kitos pusės – dabar neapkraunu tomis idėjomis žmonių, kuriems galbūt jos nėra labai įdomios.
Tačiau ir dabar aš viena koja esu likęs „Keistuolių teatre“, vaidinu spektaklyje „Vasarotojai“, lieka ir „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ dar po Naujų metų... Nežinau šią akimirką visų jų planų.
– Kuo šiuo metu užsiimate?
– Galiu labai paprastai pasakyti. Kadangi atsirado daugiau normalaus laiko, kurio man labai reikėjo. Būtent tokio, kaip pavadinti, - aš tai vadinu tiesiog paprasta ramybe... Man gyvenime labai trūko tos ramybės ir dabar jos atsirado daug daug. Ir kai tik jos atsiranda, manyje gimsta labai daug idėjų, tada aš galiu pradėti kažką daryti. Pavyzdžiui, tiesiog kažkur sėdėti ir rašyti, nes man tai yra labai įdomu ir man nuolat to labai trūko.
– Kalbate apie dainų tekstus?
– Oi ne. Tiesiog kol kas aš apie tai nelabai noriu kalbėti. Galbūt vėliau, jeigu pamatysiu, kad tai, ką rašau, yra verta dėmesio, jums apie tai papasakosiu.
O šiaip ką... Vaidinu savo spektaklyje pagal Jurgį Kunčiną „Tūla ir kiti“. Žadu po Naujųjų metų jį į šią gražią Šiaulių dramos teatro salę atvežti. Taip pat su savo vyrais (orkestro nariais, – aut. past.) pristatinėjame albumą. Tai irgi yra labai geras mano laikas.
– Tai kokia gi ta „Musė“?
– Galėčiau pasakoti apie tai, kaip sunkiai ir ilgai kūrėme tą kompaktinę plokštelę. Bet tai būtų netiesa. Mes ją kūrėme per keletą prisėdimų su pertraukomis. Galėčiau pasakoti, koks tai nuostabus albumas, bet atvirai kalbant iki šios dienos aš jo pats dar neklausiau nuo pradžios iki galo. O šiaip ant kompaktinės plokštelės yra parašyta labai gera mintis, kad daug geriau pasiklausyti ir pamatyti, kaip grojame, nei apie tai kalbėti.
– Būdamas scenoje vaidinate, ar toks ir yra tikrasis A. Kaniava?
– Žiūrint kur. Yra dalis vaidmens, bet galbūt dėl to, kad per tuos 25-erius ir daugiau metų esu nemažai privaidinęs. Dabar atėjo etapas, kai norėtųsi mažiau vaidinti. Nesupraskite klaidingai, turiu omenyje vaidinti ne spektaklius, ne į teatrą eiti, bet tiesiog scenoje prisiiminėti kažkokį vaidmenį. Dabar stengiuosi būti savimi ir nesinaudoti kažkokiomis ypatingomis aktorinėmis ypatybėmis.
Man labai patinka, kai kankina kokius nors sportininkus, boksininkus ir klausia jų, ar jie gatvėje mušasi, ar ne. Jie bando visaip išsisukti nuo to atsakymo. Aš irgi panašiai. Tačiau dabartiniame etape savo profesijos nenaudoju.
– Kaip jaučiatės Šiauliuose?
– Man patinka čia. Tas jausmas, kad tu čia esi visada laukiamas... Beje, labai nuoširdžiai sakau, man labai patinka būti Šiaulių dramos teatre. Čia yra tokia nuostabi atmosfera, aura, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, ar ne? Bet čia yra kažkas tokio, dėl ko tu jautiesi komfortiškai. Ir tai jau labai daug yra. Taip yra dėka tų žmonių, kurie čia dirba.
– Turite prisiminimų apie šį dramos teatrą?
– Jų labai daug yra. Mes užaugome ant Sigito Jakubausko kartos, kuri lyg oro gūsis atėjo į šį teatrą. Tai buvo tam tikra kartelė, į kurią mes lygiavomės. O toks prisiminimas, kurį pirmiausia prisiminčiau net naktį pažadintas, tikriausiai būtų spektaklis „Luninas“, kuriame S. Jakubauskas sukūrė pagrindinį vaidmenį. Jis buvo žavus, nuostabus. Sauliaus Varno režisuotas.

 

 
Straipsnių peržiūros
93687147
Į viršų