Lietuviai prieš euro įvedimą keičia savo vartojimo įpročius. Lietuvos finansininkas Gitanas Nausėda Šiaulių pramonininkų asociacijoje vykusiame seminare atskleidė, kad per pirmąjį 2014 metų pusmetį vidaus rinkai esminės reikšmės turėjo euro įvedimas.

Diana JANUŠAITĖ

Kainas suapvalino dar iki euro įvedimo
„Žmonės pirko vadovaudamiesi tuo principu, kad įvedus eurą viskas pabrangs. Neatsitiktinai per pirmąjį metų pusmetį lietuviai intensyviau pirko ne pirmojo būtinumo prekes: buitinę techniką, baldus, statybines medžiagas, vaizdo techniką, drabužius, avalynę“, - sakė G. Nausėda.
Prekybos centruose apyvarta toliau didėja, o specializuotose mažosiose maisto parduotuvėse - mažėja. Didieji prekybos centrai vis labiau iš žaidimo išstumia mažuosius rinkos dalyvius. Tai yra tam tikras disonansas Vakarų Europos tendencijoms, nes ten centrinės parduotuvės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Europiečiai dažniau renkasi internetinę prekybą ir mažąsias parduotuvėles, esančias arti namų.
Lietuvai įsivedus eurą brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Brangiau mokėsime už kirpyklose, restoranuose, kavinėse teikiamas paslaugas. Kai kur prekės ir paslaugos pabrango dar iki euro įvedimo. Lietuva yra ypatinga valstybė, kurioje gyvena išskirtinio sumanumo, lankstumo, išradingumo verslininkai.
Jie sugebėjo pasinaudoti esama situacija ir kainas pakelti dar rugpjūčio mėnesį, prieš įsigaliojant reikalavimui kainas skelbti tiek litais, tiek eurais. Tuo tarpu Latvijoje prekių ir paslaugų kainų indeksai į viršų šoktelėjo per paskutinius mėnesius iki euro įvedimo.
„Gera žinia ta, kad Lietuvos infliacija labai maža, todėl tokie apvalinimai žmonių nenervina. Situacija būtų kur kas skausmingesnė, jei infliacija siektų ne 0 proc., bet 3,4 proc. Tuomet kainų kilimas piktintų daug labiau. Juolab kad tiek kavinės, tiek kirpimo paslaugos sudaro pakankamai nedidelę dalį mūsų vartojimo krepšelio. Todėl nereikia labai išgyventi ir sakyti, kad dėl to mūsų pragyvenimo standartas labai smunka“, - patarė G. Nausėda.

Nekilnojamojo turto rinkoje didelio ažiotažo nesulaukta
Prieš eurui tampant nacionaline valiuta, Vilniaus nekilnojamojo turto sferoje pastebėta daug judesio, ypač pirmaisiais 2014 metų mėnesiais. Tuo metu vyravo ažiotažinė atmosfera, skatinanti greičiau įsigyti nekilnojamojo turto, kol jis nepabrango.
„Pakankamai pinigų turintys asmenys nusprendė, kad būsto kainos daugiau nebekris. Įtikėjo, jog dabar pats tinkamiausias metas jį įsigyti. Artėjančio euro įvedimo pasirodymas horizonte skatino dar didesnę motyvaciją pirkti, tačiau pinigai baigėsi, paskolų portfelis neaugo ir burbulas išsikvėpė. Euforija buvo trumpalaikė, nes vykdyta iš nuosavų pinigų“, - paaiškino G. Nausėda.
Situaciją palengvino nekilnojamojo turto atstovų santūrus ir objektyvus elgesys. Viešojoje erdvėje jie laikėsi pakankamai ramaus tono bei patarė žmonėms neskubėti įsigyti nekilnojamojo turto, nes tai, nesibaiminant aukštesnių kainų, bus galima padaryti vėliau.
Dėl šios priežasties situacija stabilizavosi. Jei žmonės šiais metais būtų įsigiję daugiau nekilnojamojo turto, didesnis nuosmukis šioje rinkoje būtų laukęs po euro įvedimo.
Naujausi pokyčiai leidžia manyti, kad euro įvedimo veiksnys nueina į antrąjį planą, palyginti su geopolitika. Geopolitika išnyra į pirmąjį, nes žmonės tampa atsargesni, perka ne tik dėl to, kad prekė rytoj kainuos brangiau. Toks elgesys nėra blogas, nes neaišku kas mūsų laukia artimiausioje ateityje. Vis dėlto, anot ekonomisto, jeigu tokia tendencija tęsis ir toliau, Lietuvos vidaus rinkai 2015 metais ateis šiek tiek sunkesni laikai.

Darbo rinkoje kaista aistros
Nacionalinės valiutos pasikeitimas turi įtakos Lietuvos darbo rinkai. Visuomenėje nuolat pasigirsta nesmagių juokų, kad su minimalia 300 eurų siekiančia mėnesine alga Europoje atrodysime juokingai.
Papildomo džiugesio nekelia net žinia, kad minimali mėnesinė alga (MMA) šiek tiek suapvalinta ir padidinta keliais litukais. Lietuviai laukia tikro ir ženklaus MMA pakėlimo.
„Planai kelti minimalią mėnesio algą didelio pavojaus užimtumui nekelia. Laisva darbo jėga yra neužimama ne dėl darbo jėgos brangumo, bet dėl jo neatitikimo darbdavio poreikiams. MMA didinimas turėtų apčiuopiamiausios teigiamos įtakos vartojimui. Net tie žmonės, kurių pajamos akivaizdžiai per menkos normalių poreikių tenkinimui, gaudami papildomų pinigų, jų tikrai netaupytų. Algos padidėjimas būtų skirtas gausesniam vartojimui, o tai savo ruožtu turėtų teigiamos įtakos vidaus rinkai“, - kalbėjo G. Nausėda.
Vis dėlto specialistas pastebi, kad bet koks minimalios algos kėlimas automatiškai didina spaudimą kvalifikuotesnių kategorijų žmonėms. Tuomet tarp kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų atsirastų daugiau beprotiškų santykių. Natūralu, kad informacinių technologijų inžinierius, gaunantis 1200 mėnesinį atlyginimą, pasipiktintų, jei valytoja, padidinus MMA, uždirbtų panašiai. Tuomet reikėtų kelti ir algas kitų profesijų atstovams.

Lietuvoje daug nekvalifikuotos darbo jėgos
Lietuvos darbo rinkoje pastebimas ryškus išsibarstymas. Jį galima skirstyti į dvi dalis: kvalifikuotą ir nekvalifikuotą. Pastarajame sektoriuje darbo jėgos paklausa neviršija pasiūlos, todėl darbdaviams nereikia aršiai konkuruoti tarpusavyje.
Tuo tarpu kvalifikuotų darbuotojų segmente temperatūra sparčiai kyla ir vyksta profesionalių darbuotojų medžioklė. Verslininkai, nerasdami tinkamo žmogaus rinkoje, stengiasi jį nuvilioti iš konkurento. O tai padaryti gali tik siūlydami didesnį atlyginimą.
To pasekmė yra ta, kad nekvalifikuoto darbo apmokėjimas vis labiau atsilieka nuo kvalifikuoto. Iš čia atsiranda didesnis noras, kad gautos pajamos būtų teisingai perdalytos.
Pagrindinė problema ta, kad Lietuvoje gyvena nemažai žmonių, kurie darbo neranda ilgiau nei vienerius metus. Žmogus, iškritęs iš darbo rinkos, niekaip nebegali į ją sugrįžti. Taip prasideda asocializacija, prarandami darbiniai įgūdžiai ir panašiai.
„Siekiant situaciją pakeisti, reikėtų taikyti aktyvią darbo jėgos perkvalifikavimo politiką ir žmogui suteikti tam tikrą ekonominę motyvaciją, kad jis grįžtų į darbo rinką ir negyventų iš pašalpų“, - pataria G. Nausėda.

Jaunuoliai dirbti neskuba
Tuo tarpu su jaunimo nedarbu yra kita problema. Ekonomistas pastebi, kad jie patys nenori anksti integruotis į darbo rinką. Jie pirmiausia siekia pabaigti mokslus, pasižvalgyti po pasaulį, išsiaiškinti kur būtų galima prasmingiau ir naudingiau gyventi ir po to pradeda galvoti apie įsidarbinimą.
Ne ką mažiau dėl nedarbo kalti patys darbdaviai. Jie nenori priimti jauno žmogaus, nes bijo, kad į jį papildomai investavę vėliau liks kvailio vietoje, nes įgijęs daugiau patirties jis išlėks pas konkurentus arba pats imsis savo verslo.
„Pirmą kartą darbo rinkoje pasirodęs jaunuolis yra užprogramuotas turėti problemų. Jaunam žmogui ant kaktos neparašyta, kad jis po penkerių metų bus puikus darbuotojas. Todėl darbdavys renkasi lengvesnį kelią ir mieliau įdarbina turintį daugiau patirties“, - sakė G. Nausėda.
Kai kurie visuomenės nariai pastebi, kad Lietuvos nedarbo mažinimui įtakos turėtų leidimas imigrantams dirbti Lietuvoje.
Anot ekonomisto toks mąstymas neteisingas: „Leisti dirbti imigrantams mūsų šalyje nėra jokios prasmės, nes Lietuvoje ir taip yra pakankamai daug nekvalifikuotos darbo jėgos. Imigrantus būtų galima įleisti tik į tuos sektorius, kuriuose pastebimas konkrečių specialistų trūkumas ir kurių sunku rasti mūsų šalyje. Tuomet lietuviai nematytų grėsmės, kad imigrantai gali užimti jų darbo vietą.“
Vertinant pagal vidutinio darbo užmokesčio lygį Šiauliai yra aukso viduriuke. Čia nekvalifikuotų darbuotojų yra ženkliai mažiau nei kitose Lietuvos apskrityse. Tačiau neaišku, ar taip yra, dėl to, kad mieste dirba daugiau aukštesnę kvalifikaciją turinčių darbuotojų ar dėl vokeliuose mokamų atlyginimų.