G. Mendoza: „Loftų atsiradimui Šiauliuose yra didelis potencialas ir galimybės, tačiau nėra poreikio.“
Asmeninio archyvo nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Idėja gyventi lofte (gyvenimui pritaikyta fabriko ar kitokio pramoninio tipo pastato erdvė) tampa patrauklesnė vis didesniam skaičiui žmonių. Manoma, kad loftai netolimoje ateityje domins tiek pirmojo būsto ieškančius jaunus žmones, tiek ketinančius nuomoti būstus investuotojus. Tačiau jų pasiūla Šiauliuose dar toli gražu nėra pakankama. Plačiau apie loftus ir jų reikšmę miestui kalbėjomės su Šiaulių mieste dirbančia architekte Giedre Mendoza.
– Kokia lofto reikšmė ir paskirtis?
– Loftai dažniausiai suvokiami kaip gyvenamosios patalpos negyvenamojoje aplinkoje. Išpopuliarėjo XX a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai menininkai kėlėsi į apleistas gamyklas ir ten įrengdavo ne tik savo dirbtuves, bet ir gyvenamąsias patalpas. Judėjimas atgaivino daugelį gamybinių rajonų, ten atsirado gyvybė ir tie rajonai tapo komerciškai paklausesni.
Loftai galbūt priimtinesni menininkams, nes jie atviriau žiūri į gyvenamąją vietą. Jiems reikalinga kitokia, įkvepianti aplinka. Loftuose gali būti įrengtos tiek gyvenamosios, tiek komercinės patalpos. Geriausia, kai ten galima ir gyventi, ir dirbti. Mišri funkcija suteikia palankią terpę miesto centro gyvenimui.
– Kuo loftas skiriasi nuo buto?
– Jeigu yra visiškai įrengtas, tuomet niekuo nesiskiria nuo įprasto buto. Jie būna įvairaus ploto ir didelio aukščio. Loftus galima įrengti ir per du aukštus. Tokios patalpos suteikia didelę laisvę fantazijai. Erdvę galima labai įdomiai įsirengti.
– Labiausiai tinka šiuolaikiškiems žmonėms?
– Viskas priklauso nuo asmeninių poreikių. Ten gali gyventi tiek jaunuoliai, tiek vyresnio amžiaus žmonės, mėgstantys miesto kultūros gyvenimą.  Svarbu, kad tai nebūtų gyvenimas neužbaigtoje gyvenamojoje erdvėje. Manau, geriausia gyventi mieste – ir visai nesvarbu lofte ar bute.
– Užsieniečiams – tai įprasta būsto forma?
– Užsienyje trūksta prieinamų gyvenamojo būsto erdvių. Dėl to užsieniečiams loftai – įprasta būsto forma. Tuo tarpu pas mus, matyt, yra patenkintas kitų būstų poreikis.
Kiek teko girdėti, Šiauliuose yra nemažai tuščių butų. Tad jei nėra gyvybinio būtinumo, tokios konversijos ir nevyksta.
Kita vertus, ne visos gamyklinės patalpos nori išsikelti iš miesto centro, jeigu nėra pasiūloma palanki alternatyva. Loftų atsiradimui Šiauliuose yra didelis potencialas ir galimybės, tačiau nėra poreikio. Vargu ar įvyks toks modelis, kai pasiūla sukuria paklausą. Jeigu toks proveržis įvyktų, ypatingai centrinėje miesto dalyje, būtų tikrai sveikintina. Visada gerai, kai nekilnojamojo turto rinkoje yra pasirinkimas.
– Įtaka miesto įvaizdžiui?
– Apleistos, nenaudojamos urbanistinės dykros pritraukia tam tikrą visuomenės sluoksnį, dėl kurio tampa nesaugu gyventi. Apleistos teritorijos nepopuliarios nei gyvenimo, nei nekilnojamojo turto atžvilgiu. Tačiau ten įrengus loftus, miesto centre esančios teritorijos taptų tvarkingesnės, jose atsirastų gyvybė, saugumas bei kurtųsi naujos darbo vietos. O tai sukurtų veržlaus, modernaus, atviro naujovėms miesto įvaizdį.
Šiauliuose netrūksta vietų, tinkamų loftinei konversijai plėtoti. Pas mus yra pakankamai senų gamybinių patalpų, turinčių industrinio paveldo vaizdą. „Elnio“ fabriko senieji pastatai, Gubernijos rajonas turi tam tikrą potencialą, tik, aišku, jis nėra vystomas, nes kol kas tokio poreikio Šiauliuose nėra.
– Kas trukdo loftų plėtrai?
– Viskas priklauso nuo regioninių procesų. Jeigu Šiaulių miestas tuštės – loftų neatsiras. Jeigu įvyks atvirkštinis procesas – atsiras poreikis įvairesniam gyvenamajam būstui. Be to, tai negali įvykti vien dėl to, kad mes norime turėti loftą. Tam įtakos turi ir fundamentalūs procesai. Pavyzdžiui, nereikia užmiršti užterštumo problemos. Prieš įrengiant loftą, būtina išsiaiškinti, kokia gamyba buvo vykdoma tame pastate, ištirti, ar erdvė nėra užteršta sunkiaisiais metalais, ar užterštumą įmanoma išvalyti.
Tokie projektai nesivysto pavieniui. Turi įvykti viso pastato konversija. O tai neįvyks nusipirkus tik pavienes erdves. Pirmiausiai reikia išpirkti visą pastatą ir tuomet bendrai nutarti kokią strategiją vystyti. Lygiai taip pat kaip gyvenant daugiabutyje tu negali vienas atlikti renovacijos, jei visi gyventojai tam prieštarauja.
– Ką reikėtų daryti, kad situacija pasikeistų?
– Reikia atsimerkti ir žiūrėti, kas vyksta aplinkui. Ieškoti nebūtinai tik gamybinių pastatų. Mieste yra ir kitų daug metų nenaudojamų patalpų. Galbūt reikėtų mokestinio paskatinimo. Apmokestinti nekilnojamojo turto savininkus, kurie laiko apleistą savo turtą miesto centre.
– Geriau rinktis loftą ar butą?
– Pirmiausia reikia turėti tokią galimybę. Dabar net ir norint įsigyti pasirinkimo Šiauliuose nėra. Kalbant apskritai, jeigu jums priimtina miesto kultūra, į darbą einate pėstute, perkate šalia, leidžiate laisvalaikį mieste – tuomet loftas jums tinka. O jeigu jums labiau patinka laisvalaikį leisti užmiestyje, mėgstate kapstytis darželyje – geriau įsigykite namą.