Šiaulių universiteto Dailės galerijoje eksponuojama žymios Latvijos menininkų šeimos Gross kūrinių paroda „Kartu“ .Vienoje ekspozicinėje erdvėje pateikiami trijų dailininkų – tėvo, sūnaus ir dukters – visiškai skirtingos technikos savito stiliaus darbai.
Parodos atidaryme Rolands Gross teigė, kad šeima yra pats svarbiausias gyvenimo reiškinys. Paroda, kurioje susijungia skirtingi tėvo ir vaikų kūrybos keliai, yra įvykis. Jis didžiuojasi sūnaus Artūro, dukros Annijos kūrybine sėkme, dėkingas už pagalbą menotyrininkei žmonai Silvijai, dukrai Ievai. Tokia paroda eksponuojama pirmą kartą. „Mes esame labai skirtingos asmenybės, bet mus sieja vertybės, apie kurias turėtų kalbėti mūsų kūriniai. Aš galvoju, kad mano vaikai stipresni menininkai. Tegu sprendžia žiūrovai“, – sakė žymus latvių menininkas.
R. Gross: „Aš piešiu labai ilgai, man svarbi kiekviena detalė“
Rolands Gross – Latvijos dailės akademijos Piešimo katedros profesorius, gerai žinomas kaip akademinio piešinio meistras.
,,Aš tik mokau jaunus žmones, kaip pats vadinu – vaikus, piešti. Nereikalauju, kad jie pieštų kaip aš. Profesoriaus statusas manęs nepadaro aukštesnio, nemanau esąs protingiausias,– sako R. Gross, paprašytas pakomentuoti savo kūrinius. – Buvo mano didelė paroda Latvijoje, čia atvežiau tik dalį. Mano darbai realūs. Turiu kaime sodybą, iš jos vaizdai pareina į paveikslus. Portretai taip pat realių žmonių iš tos aplinkos. Aš piešiu labai ilgai, man svarbi kiekviena detalė, šviesos ir tamsos pustoniai. Mano vaikai dirba greičiau, jie gal stipresni, energijos turi daugiau.“
Šiaulių universiteto Dailės galerijos direktorius Kornelijus Užuotas įžvelgia paveiksluose ypač švelnų, subtilų koloritą, persunktą melancholijos, akimirkos nuotaikos blyksnio. Iš kiekvieno paveikslo veržiasi vilties šviesa. Sudėtingas kiekvieno kūrinio techninis sprendimas, tobulai išnaudota medžiagos ir pastelės jungtis. Darbus kuria įvairiomis tapybos technikomis, paskutiniais metais – pastele.
R. Grosso darbuose pagrindinį vaidmenį užima akademinis piešinys, kuris puikiai dera su erdve. Subtilus piešinys, jautrūs pustoniai, stilizacija bei savotiškas koloritas, todėl dailininkas dirba ilgai, nes visą dėmesį skiria techniniam sprendimui. Dailininko kūryboje – portretai, aktai, natiurmortai tačiau, anot K. Užuoto, R. Grosso paveikslų negalima skirti klasikiniam žanrui, juose dominuoja originalus asociatyvus mąstymas, sudėtinga kompozicija.
Dailininkas ilgametis Latvijos dailininkų sąjungos narys, nuo 2011 m. priklauso Ispanijos pastelininkų organizacijai „ASPAS“, gavo ne vieną apdovanojimą jų parodose. R. Gross gimtinėje Liepojoje 2008 m. kūrybinio meistriškumo konkurse „Zeta Griezums“ apdovanotas nominacijos „Pedagogika“ medaliu. Liepojoje ir Rygoje dažnai vyksta R. Grosso personalinės parodos. Pažintis su Šiauliais prasidėjo prieš 10 metų nuo kultūros centro „Laiptų galerija“ festivalio „Šiaulių Monmartro Respublika“. Surengtos parodos Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Šiuolaikinių medijų stilistika tapyboje
Tapytojas Artūrs Gross savo pasaulio matymą patiki aliejiniams dažams. 2002 m. dailininkas baigė Janio Rozentalio dailės mokyklą Rygoje. Kurį laiką mokėsi architektūros, vėliau studijavo Latvijos dailės akademijoje tapybą.
A. Gross parodose dalyvauja nuo 2011 m. Dailininkas pasižymi stipriu individualiu stiliumi – tai jautrus šviesos perteikimas. Reflektuodamas žinomais pasauliniais stiliais jis sukuria savąjį iliuzijos pasaulį.
K. Užuoto nuomone, sūnaus tapyba skulptūrinė. Jis nėra toks jautrus kaip tėvas. Koloritas ryškus, rėžiantis akį. Architektūros studijos palikusios įtaką. Dailininkas, anot K. Užuoto, nėra iki galo susiformavęs. Prieš 2 metus piešė gan minkštus portretus. Dabar ryškėja kubizmo stilistika. Egzistencinės problemos sprendžiamos aštriabriaunių figūrų, ryškių spalvų, abstrakčių detalių derme. Žavi, kaip techniškai šiuolaikinių medijų ženklai perkelti į tapybą.
Abstrakcijose susijungia melancholija ir energijos proveržis
Annija Grosa – grafikė, tapytoja, knygų dizainerė. Jos kūrybinis diapazonas gana platus. Dailininkė baigė Janio Rozentalio dailės mokyklą Rygoje, Latvijos dailės akademijoje studijavo grafiką. 2015 m. pagal „Erasmus“ programą tobulinosi Vokietijoje ir Lenkijoje. 2017 m. apsigynė tapybos magistro laipsnį. Dailininkė dirba knygų dizainere ir 2017 m. laimėjo prizą Latvijos knygų konkurse „Zelta abele“.
A. Grosa parodose dalyvauja nuo 2012 m. Dailininkę domina kontrastai, kurie, jos nuomone, sudaro pasaulio grožį. Todėl jos darbuose egzistuoja tokios sąvokos kaip „tuštuma“ ir „perkrauta vizuali informacija“, „ramybė“ ir „nerimas“, kiti požymiai, charakterizuojantys mūsų technologinį amžių. Per abstrakčią išraišką dailininkė perteikia filosofinį požiūrį į mus supančią aplinką, bėgantį laiką.
A. Grosa sako: „Man labai svarbu savo idėjas ir jausmus išreikšti vizualia forma. Nuolatos siekiu kūrybinio meistriškumo. Man tai iššūkis, virstantis aistra. Meninė darbų kokybė – tai amžina estetinė vertybė. Negalėčiau parodyti vieno išskirtinio paveikslo. Mėgstu laužytas, transformuotas formas, stilizuotas figūras. Štai ciklas „Energija“. 3 stilizuotos moterų figūros, akupunktūros taškai – energijos kanalai pagal kinų tradiciją. Moters energija, gyvybinė jėga begalinė, nepaklūsta nei erdvei, nei laikui. Abstraktūs darbai man kalba apie mūsų laiką, pilną įtampos, skubėjimo, nerimo.“ R. Gross dukros kūryboje įžvelgia egzistencinį tobulybės ilgesį, rūpestį dėl pasaulio chaoso. K. Užuotas pabrėžia, kad jaunos grafikės rankai paklūsta įvairios technikos: tušas ant popieriaus, kalografija, šilkografija, vario raižinys ir kt. Gana skirtingos darbų apimtys, įdomi kompozicija, atlikimas ypač kruopštus, kokybiškas.
Turinį kūrėja išsako atspalvių, formų ir linijų žaisme. Melancholija persipina su įtampa, judėjimu, besiveržiančia energija. Pavyzdžiui, laikrodžio mechanizmai visoje paveikslo erdvėje kviečia susimąstyti apie bėgantį laiką. Grafika šiuolaikiška, laužytos formos, iškonstruotos figūros išsako filosofines egzistencines problemas.
„Kartu“– gyvenime ir kūryboje
Apibendrindamas parodą Šiaulių universiteto Dailės galerijos vadovas K. Užuotas teigė, kad paroda „Kartu“ atskleidė mums visiškai skirtingų autorių kūrybą. Įspūdinga, kad tokie skirtingi stiliai dera vienoje erdvėje.
Autorių meistriškumui paklūsta neįprastos medžiagos, išraiškos būdai. Žinoma, dailininkų kūrinius vienija idealus techninis atlikimas ir vizualinės kalbos išraiška.
O menotyrininkė Silvija Grosa pridūrė, kad paroda ypač reikšminga šeimai, nes meno kalba žmones suburia, sustiprina, įsileidžia į sielos gelmę.
Parodos „Kartu“ autoriai Artūrs, Rolands, Annija.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
A. Grosos aštriabriaunė tapyba.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
