Šiaulietė Ingrida Ignatavičienė prieš 3,5 metų pradėjo mokytis kinų kalbos. Jau antrus metus moteris su šeima gyvena Vilniuje ir jau moko kinų kalbos vaikus. Savo pomėgį pavertusi gyvenimo aistra, Ingrida kuria ir savo verslą. Kodėl kinų kalba? „Todėl, kad atsiveria pasaulis“, – aiškina mokytoja.

– Kaip kilo tokia, sakytume, beprotiška idėja mokytis kinų kalbos?
– Kai gimė mano dukrytė (trečias vaikas šeimoje), buvo toks tamsus metas. Kartais jaunoms mamoms trūksta tam tikros veiklos. Perskaičiau įdomų straipsnį, kaip tos jaunos mamos randa įvairią prasmę. Pradėjau domėtis, o viena mama buvo pasidalijusi mintimis apie kinų kalbą. Ėmiau gilintis, susiradau tinklalapių.

Šeimai sakiau: nebijokit, man tuoj praeis. Pradėjau internete kinų kalbos pamokas. Nors mano anglų kalba nebuvo puiki, manęs tai nesustabdė. Aš angliškai mokiausi kinų kalbos. Išmokau pradžiamokslį, tačiau supratau, kad noriu paklausti tam tikrų dalykų, o žinių trūksta. Tad nusprendžiau, kad man reikia mokytojo.

Susiradau Vilniuje mokytoją ir pradėjau važinėti pas jį iš Šiaulių. Trejus su puse metų mokausi intensyviai ir daug. Nebuvo paprasta: svetima kalba, kitas raštas.

Man tai yra toks pabėgimas nuo kasdienybės. Visiems sakau: eikite pailsėti, o aš pailsėsiu parašinėdama kiniškų ženklų, paskaitinėsiu, pažiūrėsiu filmukų. Tai toks pabėgimas nuo rutinos, nuo nuovargio.

– Domėjotės Kinija?
– Kiek atsimenu, kai visi planavo atostogas Turkijoje, mane visada domino Azijos kraštai. Skaičiau kelionių knygas, įvairius atsiminimus. Kol kas taip ir nesu investavusi į tokią kelionę, nes investuoju į mokymąsi, o suaugusiam žmogui mokytis yra labai brangu.

– Jau šios kalbos mokote vaikus?
– Vienerius metus Vilniuje mokau kinų kalbos vaikus. Pirmai mano mokinei buvo ketveri su puse. Dar vienam mano mokinukui yra treji su puse.

Labai įdomus patyrimas. Iš pradžių jie pasako: aš su tavimi nenoriu kalbėti, tu pas mane neateik, aš tikrai su tavim nekalbėsiu.

O man labai svarbu, kaip tas vaikas jaučiasi, nes nuo mūsų gero sutarimo, geros atmosferos priklauso mūsų darbas, mes tampame draugais. Smagu, kai vaikas atbėga, apsikabina, pabučiuoja.

Ir vaikai, ir tėveliai įvertina tai, kad aš ieškau kitokių metodikų: dainelės, filmuko, viktorinos.

Ieškau metodikos, kuri įkvėptų vaikus mokytis. Ne tik „paduoti“ naujus žodžius, bet ir tą žaidimą sukurti, kodėl jiems reikėtų mokytis. Juk jie pas mane ateina šeštadieniais, pavargę nuo visos savaitės mokslų, kitos aktyvios veiklos. Pas mane vaikas turi atbėgti su įkvėpimu.

– Kokie motyvai tėvelius paskatina savo vaikus mokyti tokios mums neįprastos kalbos?
– Tėveliai galvoja taip, kaip aš. Kas septintas žmogus pasaulyje kalba kinų kalba. Tikiu, kad Lietuvoje turėsime daug daugiau mokyklų, kuriose bus galima pasirinkti mokytis kinų kalbos. Žinau, kad Estijoje jau prieš 5 metus galima buvo pasirenkamąja kalba rinktis kinų.

Tėvelių susidomėjimas auga ir jie sako, kad pramokę kinų kalbos vaikai galės nuvažiuoti į Kiniją, Aziją. Pasaulis atsivėrė. Nuvykti į Aziją dabar daug lengviau nei prieš 10 metų. Manau, kad tėvai mąsto apie ateitį ir svarsto apie didesnes vaikų pasirinkimo galimybes. Kinijos rinka mums labai svarbi, nes lietuviai yra gabūs. Mūsų vaikai užaugę tikrai susies Azijos ir Europos rinkas.

– Ar šios Azijos kalbos mokymas turi paklausą?
– Kuo toliau, tuo labiau. Organizatoriai manęs klausia, ar galėčiau dar vieną vaikų grupę paimti. Tai tapo mano gyvenimo būdu. Kuriu savo pirmuosius verslo žingsnius, neseniai sukūriau savo prekės ženklą, o šiaip esu samdoma mokyklų, stovyklose vedu kinų kalbos užsiėmimus.

Ieškau kitokių būdų. Jau dabar ruošiuosi vasarai, gaminuosi stalo žaidimus, juk atostogų metu kalbos mokymasis turi būti daug džiaugsmingesnis. Planuojame prie Panevėžio stovyklą, kurioje bus viena grupė 3-4 metų vaikų, kita grupė – 12 metų. Su paaugliukais dirbti, juos sudominti bus sudėtingiau.

– Kokia jūsų profesija?
– Įsimylėjau savo muzikos mokytoją ir pagalvojau, kad tai yra pati nuostabiausia profesija, todėl baigiau Šiaulių konservatoriją. Vėliau Šiaulių universitete įgijau verslo vadybos profesiją. Šios žinios man pravertė padedant vyrui dirbti savo versle (įsteigė „Mokymų akademiją“ – aut. pastaba), taip pat ir savo verslui.

Turiu svajonę įstoti ir pabaigti Vilniaus universitete magistrantūros programą „Šiuolaikinės Azijos studijos“. Ruošiuosi tam. Noriu labiau pažinti tą kraštą, jo kultūrą. Nenoriu būti sausa mokytoja. Turiu žinoti daug, kad vaikai gauti iš manęs žinių, atsakymų į klausimus.

Kinų kalbos išmokusi I. Ignatavičienė kuria naujas priemones, kaip žaismingai išmokyti šios nelengvos kalbos vaikus.
Asmeninio archyvo nuotr.