Sportas neabejotinai užima vis didesnę žmogaus gyvenimo dalį. Anksčiau buvo itin madinga būti kuo liesesnei it modeliui, tačiau dabar vis labiau populiarėja sveiką gyvenimo būdą puoselėjančio ir sveikai atrodančio žmogaus kultas.

Apie sportą nusprendėme pasikalbėti su netradicines treniruotes mamytėms vedančia sporto trenere Rūta Mikelionyte-Puščiene. Ji pastebi, kad dabar itin madinga sportuoti, ir tuo labai džiaugiasi. Antipatiją sportui visą gyvenimą jautusi moteris dabar dirba asmenine trenere, rengiasi fitneso varžyboms ir veda netradicines treniruotes mamytėms, kurių metu vaikas ir vežimėlis pakeičia sporto salėje įprastus svarelius.

Neužbėkime įvykiams už akių ir apie viską pasikalbėkime nuo pradžių.

– Kaip pradėjote sportuoti?
– Istoriją galima pradėti taip. Aš buvau visiškai nesportuojantis žmogus, mokykloje mano auklėtoja buvo kūno kultūros mokytoja, bet tai nesutrukdė man bėgti iš jos pamokų. Jeigu kas nors man būtų pasakęs, kad suksiuosi sporto srityje, tai būčiau garsiai nusijuokusi.

Prieš 4 metus pagimdžiau dukrytę. Daug svorio nepriaugau, pagimdžiau, viskas buvo taip pat. Svorio priaugimo esmė – pirmus metus norėjau būti labai gera žmona, tad kepiau visokius pyragus, sausainius, gaminau skanius patiekalus, tiesiog užsisėdėjau namie ir taip per metus priaugau 10 kilogramų.

Tada pradėjau galvoti, kad reikia kažką daryti, taigi nuėjau pas vieną trenerę, pasakiau, kad noriu numesti svorio, ji sudarė man mitybos ir treniruočių programas ir taip per 3 mėnesius numečiau tuos priaugtus 10 kilogramų. Per tuos tris mėnesius užsikabinau ir toliau sportavau.

Po kiek laiko taip atsitiko, kad man pasiūlė dalyvauti fitneso varžybose. Nežinau kodėl, matyt, potencialą pastebėjo. Tai atsimenu, kad galvojau, kokia čia nesąmonė, tikrai nedalyvausiu, nesugebėsiu, bet po to pagalvojau, kad jeigu jau siūlo, tai reikia naudotis proga ir dalyvauti. Taigi pradėjome ruoštis.

Pirmą kartą dalyvaudama varžybose Lietuvoje užėmiau 4 vietą, tai kaip pirmam kartui savimi buvau labai patenkinta. Kai ruošiausi, tai manęs klausdavo žmonės, kam tu toms varžyboms ruošiesi, o aš jiems atšaudavau – noriu bent kartą gyvenime savo pilvo presą pamatyti!

– Kaip tapote trenere?
– Per Kalėdas susilaužiau koją, taigi 2 mėnesiai gipse tapo mano apmąstymų metu. Galvojau, kaip čia ką daryti, suvokiau, kad noriu padėti žmonėms pasiekti norimų rezultatų, taigi nusprendžiau, kad noriu tapti trenere.

Licencijai gauti išvažiavau mokytis į Vilnių. Kursai truko 4 mėnesius kiekvieną savaitgalį. Teorinių ir praktinių žinių mus mokė tokie garsūs žmonės kaip Dainius Barzinskas, Svetlana Bugačeva.  Tiesą pasakius, maniau, kad kursuose bus kaip mokykloje: sugalvoji mokytis, nuvažiuoji ir mokaisi. Pradėjusi mokytis pamačiau, kad neturintiems žinių ir patirties sporte bus labai labai sunku. Norintys būti treneriu privalo turėti nemenką žinių ir įvairių patirčių bagažą, šis amatas nėra  pradedantiesiems. Gavusi licenciją įsidarbinau atsinaujinusiame sporto klube.

– Papasakokite apie treniruočių ciklą „Mama, vežimėlis ir aš“.
– Tai treniruočių ciklas, skirtas mamytėms. Viešoji įstaiga „Sportuotojai“ antrus metus iš eilės organizuoja projektą „Šiauliuose madinga sportuoti“. Užsiėmimas mamytėms „Mama, vežimėlis ir aš“ – vienas iš jų. Tokių treniruočių esmė – sudaryti sąlygas sportuoti neseniai pagimdžiusioms ir neturinčioms kur palikti savo vaikučių mamoms.

Sportuodami naudojame ne svarmenis, kaip sporto salėje. Vietoje jų panaudojame kūdikį ir vežimėlį. Treniruočių metu visaip būna – vienos daro pritūpimus su vaiku ant rankų, kitos kimbasi į vežimą ir jį stumdo, nes ten dar guli leliukas.

Treniruotės eiga tokia – nuo kavinės centre ateiname iki amfiteatro ir taip padarome apšilimą, tada darome kojų pratimus, stovimas pozicijas, rankų pratimus, tada gulame ant kilimėlio.

Šį treniruočių ciklą vesti man pasiūlė Jurga Mikelionienė. Motyvavo tuo, kad esu sportuojanti mama ir žinau, su kokiomis problemomis susiduria mamos, kaip jos nori sportuoti, bet kartais tam neturi galimybės, taip pat žinau, kaip vaiką integruoti į sportavimo procesą.

Tai taip ir pradėjome vasarą, kiekvieną trečiadienį 11 valandą rengti užsiėmimus. Mano žiniomis, tokios treniruotės vyksta tik Vilniuje ir Šiauliuose.

– Kokie buvo įspūdžiai po pirmųjų treniruočių?
– Apie grupinių treniruočių vedimą niekada negalvojau, teko perlipti per save. Pirmosios vestos treniruotės atsimenu tik pradžią ir pabaigą. Buvo baisu dėl vaikų, galvojau, kad gal verks, gal mamoms nepatiks.

Bet pamačiau, kad viskas vyksta taip natūraliai! Jeigu reikia, mamytė vaiką pamaitina ir toliau jungiasi prie visų. Treniruočių metu aš parodau, kaip visa tai turėtų atrodyti, o mamos tą patį daro, tik su vaiku. Esu sulaukusi replikų, kad va, jūsų svoris tai lengvas...

Treniruotė trunka apie valandą. Dalyvaujančių mamų skaičius bėra ribojamas, dažniausiai susirenka apie 10 entuziasčių. Registracija nėra nebūtina, o ir užsiėmimai nemokami – šiemet juos finansuoja Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyrius. Į treniruotę tereikia atsinešti kilimėlį ir kūdikėlį.

Pats geriausias dalykas – treniruočių metu atiduodama tavo, kaip trenerio, energija iš klientų grįžta dešimteriopai. Sportas teikia malonumą bet kokiu atveju, nes sportuojant išsiskiria laimės hormonai.

– Kaip vertinate dabartinį sporto kultą?
– Aš džiaugiuosi, kad kūno kultas yra sveikas žmogus. Neslėpsiu, paauglystėje jaučiausi stambi, nors tokia tikrai nebuvau, tiesiog nebuvau labai „kūda“, kaip anksčiau buvo madinga.

Aš džiaugiuosi, kad dabar madinga būti sportišku ir sveiku žmogumi. Kiekvienam profesionalaus sporto nesiūlau. Na, o tiems, kurie planuoja… Svarbiausia, žmogus turi būti užsispyręs. Kiekvienas žmogus yra sutvertas judėti, tik ne kiekvienas tai žino, nes gal dar nebandė.

Užtektų ištverti 4 bėgimus, kad žmogus pajustų malonumą. Kai aš pradėjau bėgioti, tai man buvo toks nušvitimas – na, jeigu jau aš galiu, gali bet kas kitas.

Reikia judėti ir sveikai maitintis, o vieną dieną leisti sau valgyti viską, ką nori. Sveikos mitybos pagrindas – subalansuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Sveikatingumui sportuoti rekomenduojama 3 kartus per savaitę. Rezultatas bus matomas suderinus mitybą, nes tai ir yra pagrindas,.

– Kokie ateities planai?
– Pasibaigus vasarai planuojame treniruotes tęsti sporto klube, kad mamos toliau galėtų su  vaikais sportuoti.

Be to, dabar vėl ruošiuosi varžyboms. Jos vyks spalio mėnesį, netgi kelerios, taigi dar nežinau, kuriose dalyvausiu. Aš varžausi bikini kategorijoje. Pasiruošimas varžyboms trunka 12 savaičių.  Manęs dažnai klausia, na kam tau to reikia. Į tokį klausimą visada atsakau klausimu: o kodėl bėgikai bėga? Tai čia tas pats, yra tiesiog sportinis charakteris, interesas, užsibrėžti sportiniai tikslai. Noriu ir viskas!

Deja, tai yra sudėtinga sritis, nes ne kaip kitose sporto šakose, jos pagrindas yra mityba. Visi žinome, kad maistas žmonėms yra didelis malonumas, todėl su tuo yra ganėtinai sunku kovoti. Jeigu kažko sieki, reikia užsiblokuoti smegenis. Užsiblokuoji taip, kad galvoji, jog jeigu kažką suvalgysi, ko negali – mirsi. Taip, taip, iki tokio lygio.
Bet tai nereiškia, kad čia jau pasaulio pabaiga ir niekur negali eiti. Praėjusiais metais, kai ruošiausi varžyboms, tai aš ir draugų vestuves atšokau, visur dalyvavau.

Reikia rasti veiklos, kad negalvotum apie maistą, išmokti linksmintis be alkoholio. Tai juk tęsis ne amžinai.

Šiauliuose kiekvieną trečiadienį vyksta treniruotės mamytėms, kurių metu mamos sportuoja drauge su savo vaikučiais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.