Spalį vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 113,58 Eur/MWh ir buvo didesnė nei rugsėjį. Nors prasidėjęs šildymo sezonas padidino elektros poreikį, o pigesnės energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sumažėjo, palyginti šilti orai padėjo išvengti dar didesnio kainų augimo. „Elektrum Lietuva“ ekspertas prognozuoja, kad lapkritį vidutinė elektros kaina gali pasiekti 150–200 Eur/MWh, o stipriau atšalus – ir viršyti šią ribą.

Apie galimą tolesnį elektros brangimą įspėja ir pirmosios lapkričio dienos. Lapkričio 2-ąją Lietuvoje fiksuota antra brangiausia šių metų diena elektros biržoje – vidutinė paros kaina pasiekė 347 Eur/MWh. Pasak „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko, toks kainų šuolis rodo, kokia jautri elektros rinka tampa sumažėjus pigesnės elektros pasiūlai.

„Lapkričio pradžia jau parodė, kaip greitai gali pasikeisti situacija elektros rinkoje. Kai sumažėja elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, o poreikis išlieka didelis, kainos gali smarkiai išaugti. Jei tokios aplinkybės kartosis, panašių brangių dienų šį mėnesį galime sulaukti ir daugiau“, – sako M. Kavaliauskas.

Brangios dujos didina elektros kainų augimo riziką

Vienas svarbiausių veiksnių, galinčių lemti aukštesnes elektros kainas lapkritį, yra gamtinių dujų kaina. Lapkričio pradžioje Nyderlandų TTF prekybos centre artimiausio mėnesio dujų ateities sandorių kaina siekė apie 92 Eur/MWh, o spalio pabaigoje buvo perkopusi ir 100 Eur/MWh ribą.  

Brangios dujos didina elektros gamybos sąnaudas dujinėse elektrinėse, kurios tampa ypač svarbios vos tik sumažėja elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kai dujinių elektrinių gamyba tampa būtina elektros poreikiui patenkinti, jų pasiūlymai gali nulemti ir elektros kainą biržoje.

Papildomą neapibrėžtumą kelia Europos gamtinių dujų atsargos. „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, lapkričio pradžioje Europos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 74,6 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu pernai užpildymas siekė 83 proc. Mažesnės dujų atsargos gali padidinti rinkos jautrumą prasidėjus šaltesniems orams ir kartu išaugus jų paklausai. Tai savo ruožtu didintų spaudimą elektros kainoms.

Kokius signalus siunčia istoriniai duomenys ir orų prognozės?

Ankstesnių metų duomenys rodo, kad lapkritį elektros kainos Lietuvoje gali kilti gana sparčiai. Per pastaruosius trejus metus jų augimas fiksuotas du kartus, o ryškiausias buvo 2023 m., kai vidutinė elektros kaina padidėjo nuo 87,44 Eur/MWh spalį iki 105,05 Eur/MWh lapkritį – apie 20 proc. 2025 m. kaina augo maždaug 6 proc. – nuo 105,03 iki 110,91 Eur/MWh. Tuo metu 2024 m. lapkritį, priešingai, vidutinė kaina sumažėjo apie 3 proc. – nuo 91,38 iki 88,66 Eur/MWh.

Šių metų lapkritį elektros kainoms įtakos turės keli vienu metu veikiantys veiksniai. Įsibėgėjant šildymo sezonui ir trumpėjant dienoms didėja elektros poreikis šildymui bei apšvietimui. Ši tendencija buvo juntama jau spalį, kai elektros energijos poreikis išaugo 9 proc.

Tuo pat metu saulės elektrinių gamyba lapkritį tampa itin nedidelė, todėl elektros pasiūla iš atsinaujinančių energijos išteklių labiau priklausys nuo vėjo stiprumo ir kritulių kiekio, svarbaus hidroelektrinių gamybai. Vėjuotomis dienomis didesnė pigesnės elektros pasiūla gali pristabdyti kainų augimą, tačiau užsitęsus ramiems orams rinkai dažniau gali prireikti brangesnių gamybos šaltinių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgalaikėje prognozėje numatoma, kad šiemet lapkritis Lietuvoje gali būti šiltesnis nei įprastai. Nors tai galėtų pristabdyti elektros poreikio augimą, šiltesnio mėnesio prognozė neatmeta trumpalaikių atšalimų galimybių. Be to, elektros kainoms svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir vėjo stiprumas, nuo kurio priklauso vėjo elektrinių gamyba.

„Nors kol kas orų prognozės palankios, vertinant dabartinį rinkos jautrumą, prognozuojame, kad lapkritį vidutinė elektros kaina bus didesnė nei spalį, ji galėtų siekti apie 150–200 Eur/MWh, o blogesniu scenarijumi gal ir dar daugiau. Daug kas priklausys nuo to, kaip artimiausiomis savaitėmis keisis elektros poreikis ir kiek jo pavyks patenkinti pigesne gamyba“, – prognozuoja M. Kavaliauskas.