Koncertų, parodų ir kitų renginių metu elektros kabeliai neretai tiesiami per vietas, kuriose nuolat juda žmonės. Panaši situacija susidaro statybvietėse, sandėliuose ar laikinose darbo zonose. Ant grindų palikti kabeliai gali tapti kliūtimi praeiviams, o per juos važiuojanti technika – pažeisti izoliaciją. Dėl to kabelių išdėstymą reikėtų suplanuoti dar prieš pradedant naudoti elektros įrangą.
Kur laikinai nutiesti kabeliai kelia didžiausią pavojų?
Renginiuose daugiausia dėmesio reikia skirti lankytojų praėjimams, įėjimams ir vietoms šalia scenos. Žmonės tokiose erdvėse dažnai juda grupėmis, o prastesnis apšvietimas apsunkina ant žemės esančių kliūčių pastebėjimą.
Darbo vietose rizika gali būti kitokia. Statybvietėje per kabelių trasą važiuojantis vežimėlis ar krautuvas gali mechaniškai pažeisti kabelį. Sandėlyje panašių problemų kyla intensyvaus prekių judėjimo zonose, kuriose įranga nuolat stumdoma ar pervežama.
Pavojų didina ir netvarkingai išdėstyti kabeliai. Jeigu kelios linijos kertasi vienoje vietoje arba dalis kabelio paliekama susisukusi, praeiviams tampa sunkiau saugiai judėti.
Todėl pirmiausia reikėtų nustatyti, kur kabeliai kerta pagrindinius judėjimo takus. Būtent šiose vietose dažniausiai prireikia papildomų apsaugos priemonių.
Kaip apsaugoti kabelius intensyvaus judėjimo zonose?
Vienas iš sprendimų – specialūs kabelių apsaugos tilteliai. Jų konstrukcijoje įrengiami kanalai, į kuriuos dedami kabeliai. Taip sumažinamas tiesioginis mechaninis poveikis ir kabeliai tvarkingiau išdėstomi ant paviršiaus.
Tokios apsaugos naudojamos renginių erdvėse, laikinuose praėjimuose ir darbo zonose. Vis dėlto ne kiekvienas modelis tinka toms pačioms sąlygoms. Pėsčiųjų srautams pritaikyta apsauga nebūtinai atlaikys krautuvo ar kitos technikos apkrovą.
Renkantis kabelių apsaugos tiltelį, reikėtų įvertinti jo kanalų skaičių, matmenis ir gamintojo nurodytą leistiną apkrovą. Taip pat reikia atsižvelgti į paviršiaus savybes bei numatytą naudojimo vietą.
Net ir tinkamai parinkta apsauga visiškai nepanaikina užkliuvimo rizikos. Todėl geriausia ją naudoti tik ten, kur kabelių negalima nutiesti kitu, žmonių judėjimui netrukdančiu maršrutu.
Kokią kabelių apsaugą rinktis pėsčiųjų ir transporto zonoms?
Pirmiausia suskaičiuokite, kiek kabelių reikės nutiesti vienoje vietoje. Nuo jų kiekio ir išorinio skersmens priklausys reikalingas apsaugos kanalų skaičius bei dydis.
Pavyzdžiui, keliems plonesniems kabeliams gali pakakti mažiau kanalų turinčio modelio. Jeigu kabelių daugiau arba jie storesni, reikės erdvesnės konstrukcijos. Kabeliai neturėtų būti suspausti taip, kad trukdytų tinkamai uždaryti apsaugos dangtį.
Kitas kriterijus – judėjimo pobūdis. Jei apsauga bus įrengta lankytojų praėjime, svarbu, kad ji būtų stabili, gerai matoma ir nesukeltų nereikalingų kliūčių. Ten, kur važinėja transportas, būtina patikrinti konkretaus gaminio apkrovos ribas ir naudojimo sąlygas.
Lauko renginiuose papildomai reikia atsižvelgti į drėgmę, temperatūros pokyčius ir pagrindo būklę. Ant nelygaus ar nestabilaus paviršiaus netinkamai įrengta apsauga gali pasislinkti, todėl vien gaminio techninių savybių nepakanka.
Kaip suplanuoti kabelių trasą, kad ji netrukdytų judėti?
Prieš tiesiant kabelius naudinga pasižymėti elektros įrangos vietas, pagrindinius praėjimus ir transporto judėjimo kryptis. Tai gali būti paprastas teritorijos planas, kuriame aiškiai matyti, kur kabeliai turės kirsti judėjimo zonas.
Jeigu įmanoma, trasą geriau vesti palei sienas, aptvertas teritorijos dalis ar kitomis mažiau naudojamomis vietomis. Taip sumažėja poreikis kabelius tiesti per pagrindinius praėjimus.
Kai judėjimo zonos išvengti nepavyksta, reikia numatyti pakankamo ilgio apsaugą ir užtikrinti stabilų jos įrengimą. Atskirai reikėtų įvertinti žmonių su judėjimo negalia poreikius. Pakelta kabelių apsauga gali apsunkinti judėjimą vežimėliu, todėl ne visais atvejais ji tinka prieinamam praėjimui.
Kai kuriose vietose kabelius galima pakelti virš judėjimo zonos, tačiau toks sprendimas turi atitikti elektros įrangos įrengimo ir saugos reikalavimus.
Kokios klaidos gali sumažinti kabelių apsaugos veiksmingumą?
Net tinkamas apsaugos tiltelis neatliks savo funkcijos, jeigu bus naudojamas neteisingai. Viena iš pasitaikančių problemų – į kanalus sudedama per daug kabelių. Dėl to dangtis gali tinkamai neužsidaryti, o patys kabeliai būti spaudžiami.
Kita klaida – neįvertinama transporto apkrova. Jeigu per apsaugą važiuoja sunkesnė technika, nei leidžia gamintojas, konstrukcija gali deformuotis ar būti sugadinta.
Problemos kyla ir netinkamai sujungus atskirus apsaugos elementus. Tarp jų likę tarpai, nestabilios jungtys arba nelygus pagrindas gali padidinti užkliuvimo tikimybę.
Prieš renginį ar darbų pradžią reikėtų patikrinti, ar apsaugos stabilios, ar visi dangčiai uždaryti ir ar kabeliai nėra prispausti. Pasibaigus darbams verta apžiūrėti tiek kabelius, tiek apsaugos elementus. Pastebėjus pažeidimų, įrangą būtina įvertinti prieš naudojant pakartotinai.
Saugiausia kabelių trasa yra ta, kuri kuo mažiau kertasi su žmonių ir technikos judėjimu. O ten, kur tokių susikirtimų išvengti nepavyksta, tinkamai parinktos ir įrengtos apsaugos padeda sumažinti kabelių pažeidimo bei nelaimingų atsitikimų riziką.



