Jaunoji karta nėra linkusi ilgai dirbti vienoje darbovietėje. Remiantis vieno tyrimo duomenimis, matyti, kad 18–29 metų amžiaus lietuviai vienoje įmonėje išdirba vidutiniškai pusantrų metų. Dažniausiai įvardijama tokio jaunų lietuvių „nenusėdėjimo“ vienoje vietoje priežastis – nepasitenkinimas darbdavių siūlomomis darbo sąlygomis, atlyginimu. Be to, ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus dirbantieji Lietuvoje nėra pakankamai motyvuojami, kad įmonėje dirbtų kuo ilgiau.

Ištikimybė – naudos neatneša?
Šeši iš dešimties dirbančiųjų Lietuvoje teigia, kad ištikimybė įmonei naudos neatneša. Ir tik 18 proc. sako, jog darbovietė jiems atsidėkoja už lojalumą.

Net 63,2 proc. apklaustų respondentų teigė, kad iš darbdavio nesulaukė jokių padėkos ženklų už tai, kad įmonėje darbuojasi jau kelintus metus. Ir tik kiek mažiau nei 18 proc. sakosi pajutę tam tikrus darbdavio dėkingumo už ištikimybę įmonei ženklus.

10,5 proc. iš jų pareiškė už ilgesnį darbo stažą buvę pamaloninti priedu prie algos arba didesnėmis dovanėlėmis per didžiąsias metų ir pačios įmonės šventes. 3,3 proc. prisiminė, kad už ilgą darbą nusipelnė įvairių nepiniginių lengvatų. 1,5 proc. nurodė, kad premijos, kurias jie gauna įvairiomis progomis, yra didesnės nei tų, kurie įmonėje dirba trumpiau.
Likę beveik penktadalis apklaustųjų mano dirbantys vienoje įmonėje nepakankamai ilgai, kad iš darbdavio galėtų tikėtis vienokios ar kitokios padėkos už savo lojalumą.

Ieško geresnių darbo sąlygų
Darbo rinkos analitikė Raimonda Tatarėlytė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad jaunimas apskritai yra labiau linkęs į mobilumą, dažniau keičia darbo vietą, nes nori savo jėgas išbandyti įvairiose srityse. Be to, jauni žmonės nuolat ieško geresnių darbo sąlygų. Tuo tarpu vyresni yra pripratę dirbti vienoje vietoje, kad ir kas benutiktų.

„Viskas priklauso nuo amžiaus. Jauni žmonės iki 29-erių metų vienoje darbovietėje vidutiniškai išdirba 1,5 m. Vyresni – vidutiniškai 4–5 m. Anksčiau buvo priimtina ilgai nekeisti darbo vietos, o dabar šiuolaikinė karta linkusi keisti tradicijas“, – pastebi analitikė.

Specialistės teigimu, šiuolaikiniai žmonės nuolat ieško geresnių darbo sąlygų. Jiems rūpi darbo aplinka, nori dirbti su draugišku kolektyvu, turėti geras mokymosi galimybes ir, žinoma, daugiau uždirbti. Jeigu žmogus negauna tai, ko nori, pradeda ieškoti kito darbo.

Laukia, kol nebebus kam dirbti?
Pastebima, kad tinkamai motyvuoti darbuotojai daugiau kaip dukart dažniau savanoriškai padeda mažiau patyrusiems kolegoms, taip pat triskart dažniau papildomai nuveikia kažką naudingo darbdaviui, kuris to nė nesitiki. Tačiau darbuotojai vis dar skundžiasi, kad darbovietės vadovas nesugeba tinkamai motyvuoti.

Yra darbdavių, kurie nesuteikia pakankamos motyvacijos. Turbūt taip atsitinka, nes prieš pasirašant darbo sutartį abi pusės tinkamai neišsiaiškina visų sąlygų. Nežino, ką darbdavys darbuotojui privalo suteikti ir ką pats darbuotojas turėtų atlikti.

„Jeigu visos sąlygos būtų išsiaiškintos pradžioje ir anksto suderintos, galbūt motyvacijos problemų neiškiltų. Arba kartais nutinka taip, kad darbdaviai neįgyvendina visko, ką buvo pažadėję prieš priimdami žmogų į darbą“, – svarsto Raimonda Tatarėlytė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad kas motyvuoja vienus asmenis, tas galbūt našiau dirbti nepaskatina kitų. Todėl užsienyje kartą per metus darbuotojų klausiama, kas juos labiausiai motyvuoja. Vieni atsako, kad didesnė alga, kiti – kad papildomi mokymai, treti – padėka už atliktą darbą.

Šį būdą pamažu pradeda taikyti ir Lietuvos darbdaviai, tačiau nepakankamai. Specialistė svarsto, kad galbūt ateityje situacija pasikeis: „Stiprėjant kvalifikuotų specialistų deficitui, darbdaviai bus priversti ne tik didinti siūlomus atlyginimus, bet ir imtis įvairesnių motyvavimo priemonių, kad darbuotojas kuo ilgiau nekeistų darbovietės.“