Vos prieš ketverius metus lietuvių įkurtas aerokosmoso pramonės startuolis „Astrolight“ ambicingai žengia į kosmoso technologijų rinką. 2021-aisiais atlikę sėkmingą bandymą, kurio metu lazerio spinduliu buvo perduoti duomenys ir sukurta saugesnė ryšio priemonė, šiandien jie sau kelia tikslą tapti pasauliniu lyderiu optinio palydovinio ryšio paslaugų teikimo srityje.

Kalbėdamas apie Lietuvos kosmoso industriją, „Astrolight“ įkūrėjas Laurynas Mačiulis sako, kad nors ji dar labai jauna, tačiau, lyginant su panašią ekonomiką turinčiomis valstybėmis, tikrai konkurencinga.

„Lietuva tarptautiniu mastu atrodo tikrai neblogai. Jei lygintume su panašaus amžiaus ir panašios ekonominės galios šalimis, sakyčiau, atrodome gana stipriai. Žinoma, jei turėtume didesnį biudžetą, konkuruoti būtų lengviau, tačiau, manau, maži finansiniai ištekliai yra ir šioks toks privalumas – esame priversti mąstyti globaliai, kurti tokį produktą, kurio reikėtų pasaulinei rinkai“, – sako L. Mačiulis.

Jam antrina ir Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas. Jo teigimu, kiek daugiau nei 10 metų gyvuojanti Lietuvos ekosistema jau šiandien prisideda prie pasaulinio kosmoso sektoriaus augimo, o mūsų tautiečių kuriamos technologijos yra vertinamos tarptautiniu mastu.

„Nors formaliai Lietuva kosmoso ekosistemoje veikia daugiau nei 15 metų, tačiau galima pusiau juokais pasakyti, kad oficialiai kosmoso valstybe mes tapome prieš 10 metų, kuomet į kosmosą buvo paleisti pirmieji lietuviški palydovai. Nepaisant to, turime išties nemažai pasiekimų šioje srityje – pvz., „Kongsberg NanoAvionics“, mūsų nacionalinis kosmoso sektoriaus flagmanas, gaminantis mažuosius palydovus kelioms dešimtims klientų iš viso pasaulio, palydovinių žemės stebėjimo duomenų pritaikymo paslaugas  teikianti „Geomatrix“, programines sistemas kurianti bendrovė „Novian“, autonomines mažųjų palydovų sistemas kuriantis lietuvių startuolis „Blackswan“ bei bendrovė „Astrolight“, vystanti antžeminės lazerinės komunikacijos stotį, kuri gali perduoti arba gauti duomenis iš palydovų. Ir tai – tik keletas pavyzdžių“, – dalijasi specialistas.

Itin didelis dėmesys gyvybės mokslų ir lazerinėms technologijoms

 „Space Hub LT“ grupės eksperto teigimu, kaip ir bet kurioje srityje, finansiniai resursai ir valstybės parama yra pagrindinis variklis, ypatingai – veiklą pradėjusiems startuoliams. Jis džiaugiasi, jog pastaraisiais metais kosmoso sektoriui skiriamas vis didesnis dėmesys ir resursai, didelis pokytis įvyko ir 2021-aisiais, kuomet Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare.

„Europos kosmoso agentūros kontekste yra labai vertinamos Lietuvoje kuriamos gyvybės mokslų sektoriaus ir lazerių technologijos – prieš keletą metų, pasirašydama susitarimą dėl Lietuvos asocijuotos narystės, EKA labai aiškiai pabrėžė, kad šių sektorių inovacijos turi būti išnaudojamos ir pritaikomos kosmoso srityje. Taigi, vertinant globaliai, turime puikių pasiekimų, aiškią viziją ir matomą potencialą, todėl dabar svarbiausia – išlaikyti kryptį, kuria ėjome iki šiol, ir skatinti investicijas į šį sektorių“, – sako E. Sarkanas ir džiaugiasi, jog prie Lietuvos kosmoso ekosistemos plėtros reikšmingai prisideda ir fasilitatorius „Space Hub LT“.

„Viena iš pagrindinių mūsų komandos funkcijų – prisidėti prie ilgalaikės Lietuvos kosmoso vystymo strategijos kūrimo, sudarant galimybę įmonėms augti, bendradarbiauti su kitais sektoriais ir organizacijomis iš kitų šalių, konsultuoti klausimais dėl finansavimo galimybių bei bendradarbiavimo su EKA. Viena iš bendrovių, kuriai padedame šiais klausimais – ir puikius rezultatus aerokosmoso pramonėje pademonstravęs startuolis „Astrolight“, – dalijasi specialistas.

Nuo susižavėjimo kosmosu studijų metais iki startuolio įkūrimo

2019 m. bendrovę „Astrolight“ įsteigė Fizinių ir technologijos mokslų centro bei „Vilnius Tech“ universiteto mokslininkai. Vienas jos įkūrėjų ir vadovų L. Mačiulis teigia kosmosu aktyviai domėtis pradėjęs dar nuo studijų laikų. Prieš 15 metų, kartu su bendraminčiais, neturėdamas nei pakankamai finansų, nei žinių, jis pradėjo kurti Lietuvos kosmoso ekosistemos istoriją.

„Aš nuo mažens buvau žingeidus ir smalsus vaikas, mane labai domino įvairūs inžineriniai dalykai. Kadangi artimoje aplinkoje inžinierių tuomet nebuvo, labiau su šia sritimi susipažinau įstojęs į „Vilnius Tech Antano Gustaičio“ aviacijos institutą. Ši įstaiga buvo vieta, nulėmusi tolesnę mano karjerą – čia susipažinau su kursiokais, atradau bendraminčių ir kartu pradėjome epopėją kosmoso pramonėje. Tuo metu Lietuvoje nevyko nieko, susijusio su kosmoso technologijomis – neegzistavo nei komercinės, nei valstybinės veiklos. Tad būdami jauni, ambicingi, alkani ir ištroškę naujų iššūkių mes nusprenėme sukurti pirmąjį lietuvišką palydovą“, – dalijasi L. Mačiulis.

Tai, kaip sako pats specialistas, buvo tako praskynimas gūdžiame ir tankiame miške, pralaužęs ledus visomis prasmėmis, tačiau labiausiai – politinėmis: Lietuvoje atsirado kosmoso programa, šalis prisijungė prie Jungtinių Tautų Chartijos dėl kosmoso objektų, prasidėjo edukacinės programos, galiausiai – įstojome Europos kosmoso agentūrą.

Vėliau, 2014-aisiais, kartu su kolegomis jis įkūrė pirmąjį Lietuvoje kosmoso startuolį  „Nanoavionika“, iki šiol teikiančią mažųjų palydovų sistemų integravimo ir gamybos paslaugas.  Po dviejų metų, 2016-aisiais, L. Mačiulis pasitraukė iš bendrovės veiklos, apsigynė daktaro disertaciją „Vilnius Tech“ universitete ir pasinėrė į akademinę veiklą.

„Vis tik supratau, kad akademinis darbas nebuvo mano pašaukimas – giliai širdyje buvo didžiulis noras ir trauka tęsti komercinę veiklą ir įkurti naują įmonę, tad 2019-aisiais, turėdami viziją vystyti lietuvišką lazerinio ryšio technologiją, mes su kolegomis iš universiteto ir mokslininkais iš Fizinių ir technologijos mokslų centro įkūrėme „Astrolight“. Tikėjome, kad Lietuva turi viską, ko reikia šios technologijos vystymui: patirtį kosmoso ir lazerių pramonėje, labai sparčiai augantį poreikį dideliam duomenų perdavimui iš kosmoso į Žemę ir iš Žemės į kosmosą, suvokimą, kad anksčiau ar vėliau lazerinis ryšys taps neatsiejama kosminio palydovinio ryšio dalimi. Matydami visus šiuos ingredientus, reikalingus technologijos ir verslo kūrimui, savo kelią pradėjome su aiškia vizija ir ambicija“, – sako „Astrolight“ vadovas.

Neskaičiuoja nei laiko, nei finansų

Pradėjusi veiklą su 5 darbuotojais, šiandien bendrovė užaugo iki 14 specialistų komandos. L. Mačiulio teigimu, nors rinkoje yra išties nemažai kvalifikuotų žmonių, jų poreikis visada auga ir paklausa yra didesnė nei pasiūla.

„Taip pat kai esi startuolis, susiduri su iššūkiu, kaip tuos specialistus motyvuoti ateiti dirbti pas tave – rasti žmonių, kurie norėtų dirbti už mažesnį atlyginimą bet dėl didelės idėjos, vystyti naują technologiją, kuri duos grąžą tik po kelerių metų, tikrai yra sunku. Ypatingai, kai ekonomikos lygis Lietuvoje yra stipriai išaugęs ir šios srities specialistai gauna nemažus atlyginimus. Tad normalu, kad pradžioje įmonės pamatus turi padėti jos įkūrėjai – jie aukoja savo laiką ir didelę dalį jo dirba neapmokamai“, – pasakoja L. Mačiulis.

Šiuo metu įmonė užsiima lazerinės telekomunikacijos įrangos ir paslaugų vystymu bei kuria laisvos erdvės optinio ryšio sistemas, pasižyminčias didesniu saugumu ir duomenų sparta, lyginant su radijo ryšio priemonėmis. Bendrovė šiuo metu kuria ir parduoda lazerinio palydovinio ryšio priemones, kurios būtų naudojamos žemojoje orbitoje, o ateityje – ir visoje Saulės sistemoje, užtikrinant ryšį misijoms į kitas planetas.

Sunkus darbas ir ambicinga vizija

Kalbėdamas apie pačius įsimintiniausius pasiekimus, kuriuos įmonei pavyko įgyvendinti per ketverius veiklos metus, L. Mačiulis išskiria du – pirmasis, kuomet 2021-aisiais jiems pavyko užmegzti pirmą lazerinį ryšį su vokiečių palydovu ir antrasis – kuomet praėjusiais metais bendrovė sėkmingai pristatė pirmąjį savo komercinį projektą klientui, kurį įgyvendino vos per keturis mėnesius.

„Prisimenu, kai 2021-aisiais mėginome užmegzti pirmąjį ryšį su vokiečių palydovu, buvo ankstyvas pavasaris, naktys dar buvo labai šaltos. Buvome sukonstravę kilnojamą optinio ryšio stoties prototipą, kurį galėdavome nusivežti ten, kur reikia, tad visą įrangą nugabenome į vieno iš kolegų sodą. Neturėjome pinigų tam, kad galėtume pasistatyti tinkamą stotį – tokią, kuri turėtų kupolą ir apsaugą, būtų apšildyta, tad pasistatėme paprastą palapinę, kurioje sėdėdavome ir bandydavome atlikti ryšio stebėjimus ir eksperimentus. Įsivaizduokite – minusinė temperatūra, įranga labai jautri, užtenka vos pirštu priliesti varžtelį ir viskas nusimuša, tenka iš naujo sukalibruoti įrangą, kad ji ir toliau veiktų. Mūsų užduotis buvo sekti palydovą, kuris juda 8 km per sekundę greičiu žemoj orbitoj ir šviesą, ateinančią iš to palydovo, nutaikyti į maždaug plauko storio šviesolaidį. Iš pradžių mes nieko nematėme, buvome labai nusiminę, kad niekas nepavyksta kelias naktis iš eilės, kol vieną akimirką, eilinio bandymo metu, pilkame ekrane pasirodė šviesos žybsnis. Net nemoku paaiškinti, ką tą akimirką jautėme, bet be galo džiaugėmės ir didžiavomės, kadangi šis eksperimentas kainavo labai daug komandos darbo ir pastangų“, – pasakoja L. Mačiulis.

Jo teigimu, greitų rezultatų šioje industrijoje tikėtis nereikia – neretai tam, kad pavyktų sukurti kažką apčiuopiamo, tenka dirbti ištisus metus. Vis tik specialistą ši veikla motyvuoja dėl kelių aspektų: „Visų pirma, suvokimas, kad tai, ką darai, prisideda prie visos žmonijos ateities. Tai yra sudėtinga technologija, turinti daugybę inžinerinių iššūkių, tačiau neabejotinai atnešanti vertę žmonijai. Antra, ši veikla man tiesiog labai patinka, ji mane veža ir joje matau didžiulę prasmę. Nors suvoki, kad verslo rizikos labai didelės, tas smalsumo, noro kurti genas tampa kaip hormonas, pastoviai varantis tave į priekį, nepaisant visų sunkumų.“

Šiandien bendrovė turi išties ambicingų tikslų – be siekio tapti pasauliniu lyderiu optinio palydovinio ryšio paslaugų tiekimo srityje, L. Mačiulis svajoja, jog atėjus dienai, kuomet Marse išsilaipins pirmasis žmogus, video transliacija būtų perduota būtent per „Astrolight“ lazerinio ryšio sistemą.

„Mūsų ambicijos ir svajonės – didelės. Siekiame tapti pasauliniu lyderiu optinio ryšio paslaugų tiekimo srityje, taip pat sukurti lazerinio ryšio produktus, skirtus bendrauti su į kitas planetas skrendančiais erdvėlaiviais. O aš asmeniškai sau ir visai komandai keliu ambiciją, kad atėjus dienai, kai pirmasis žmogus išsilaipins Marse, būtent per „Astrolight“ lazerinio ryšio sistemą būtų perduota tiesioginė video transliacija. Tačiau kol kas esame savo kelionės pradžioje, o priešaky – dar daug kelio, kad šias svajones ir tikslus būtų galima įgyvendinti“, – sako. L. Mačiulis.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Buivydaitė, Inovacijų agentūra, Všį

Į viršų