Europos Tarybos ir Parlamento sprendimu, įmonių, kurios, turės teikti tvarumo ataskaitas, netrukus padaugės bene penkis kartus. Per pusmetį turėtume sulaukti ataskaitoms teikiamų reikalavimų, o per 1,5 metų direktyva bus perkelta į šalių narių nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų perdirbimo, priklausomybės nuo iškastinių išteklių ir kiti klausimai Lietuvos ir visos ES įmonėms taps dar aktualesni. Kol šalyje vietiniai verslai dar suka galvą, kaip reikės siekti tvaresnio gamybos ir įmonių valdymo procesų, pasauliniai prekių ženklai gali parodyti gerųjų pavyzdžių.

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pastebi, kad tvarumą verslas supranta įvairiai. Dažnas tai sieja su ilgaamžiškumu, išlikimu.

„Tam tikra prasme galima sutikti, nes ilgalaikę vertę turi tik tas verslas, kuris sugebės veikti be neigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms. Tvarumu laikyčiau gebėjimą uždirbti pelną darant kiek įmanoma mažesnį poveikį socialinei ir gamtinei aplinkai, atsižvelgiant į poveikius visoje tiekimo grandinėje. Tvarumas – tai kompromisas, kai bandoma ieškoti sprendimų. Ateities verslas turėtų dairytis į gamtines sistemas ir integruoti vertybinius aspektus į visą verslo strategiją“, – teigia ji.

LAVA vadovė svarsto apie tai, kad visgi tvaraus verslo mūsų ekonominėje sistemoje nėra.

„Poveikį aplinkai darome visi – ir kaip verslas, ir kaip vartotojai. Lietuvoje įmonės kaip ir visame pasaulyje ima pripažinti, kad tvarumo siekti būtina ir ieško būdų, kaip tai padaryti.

Verslo įmonės domisi, vis dažniau rengia tvarumo ataskaitas, kurios yra svarbios poveikių identifikavimui. Didžiausias motyvatorius  šiandien – tai teisinės aplinkos pokyčiai. Informacijos apie poveikius, savo tvarumo strategijų ir rodiklių atskleidimas laipsniškai tampa privalomas visoms įmonėms, tad įmonės ruošiasi. Ar tikrai vyksta tvarumo transformacijos versle, ar pergalvojami veikimo būdai – pamatysime ateityje“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Sunkiosios pramonės atstovai rodo pavyzdį

Vienas iš sudėtingiausių gamybos procesų tvarumo kontekste – nerūdijančio plieno gamyba.

Nerūdijantį plieną galima laikyti šiuolaikinės visuomenės pagrindu, mat jis naudojamas kone visur kasdieniame gyvenime: ne tik pastatų ir infrastruktūros statybai, bet ir gaminant automobilius, skalbimo mašinas, chirurginius peilius ar paprasčiausius šaukštus.

Tačiau, kaip ir daugelis pramonės šakų, plieno pramonė susiduria su dideliu iššūkiu tapti tvaresne. Šiuo metu visa plieno gamyba visame pasaulyje išskiria apie 7 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, o kiekviena pagaminta tona vidutiniškai susijusi su maždaug 1,85 tonomis išmetamo CO2.

Be išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, gaminant plieną susidaro atliekų, teršiamas oras ir prisidedama prie nuolatinės iškastinių žaliavų priklausomybės. Didėjant šios medžiagos paklausai, didės ir jos poveikis aplinkai – nebent pramonė sugebėtų sukurti ir pritaikyti tvaresnius metodus.

Pasak vieno iš didžiausių plieno gamintojo pasaulyje – „Outokumpu“ – vyriausiojo technologijų vadovo ir grupės tvarumo vadovo Stefan Erdmanno, susirūpinimas aplinkosauga yra vienas iš dviejų pagrindinių veiksnių, lemiančių nerūdijančio plieno gamintojų tendenciją siekti tvarumo.

Antrasis veiksnys, sako S. Erdmannas, yra ekonominė būtinybė. Tvaresnių produktų paklausa auga, o verslo vadovai privalo priimti sprendimus, kurie prisidėtų ne tik prie jų įmonių pelningumo, bet ir ilgaamžiškumo. Klientus, darbuotojus ir investuotojus vis labiau traukia įmonės, kuriose taikomi tvarūs sprendimai. Taip pat ir vyriausybės bei reguliavimo institucijos vis dažniau jų reikalauja.

Trumpai tariant, nerūdijančio plieno gamintojai, tokie kaip „Outokumpu“, turi imtis veiksmų jau šiandien, kad užtikrintų savo verslo, darbuotojų ir planetos ateitį. Pagrindinis jų tikslas šiuo atžvilgiu turėtų būti anglies dioksido išmetimo mažinimas, kuris gali vykti remiantis tarpusavyje susijusiais veiksniais, tokiais kaip žiediškumas, technologijos ir bendradarbiavimas.

Taip pat gyvybiškai svarbu suprasti skirtumus tarp anglies ir nerūdijančio plieno, kurie dažnai laikomi 1:1 alternatyvomis. Nerūdijantis plienas dėl savo unikalių savybių, pavyzdžiui, ilgaamžiškumo, paprastos priežiūros ir atsparumo korozijai, yra ne tik tvirčiausias, bet ir ekonomiškai tvariausias pasirinkimas.

Žiediškumas ir technologija

Tvarumo kontekste terminas „žiediškumas“ apibūdina sistemas, kuriose ištekliai pakartotinai naudojami tam pačiam ar panašiam tikslui, taip maksimaliai padidinant jų vertę ir sumažinant atliekų susidarymą. Nerūdijančiojo plieno gamyboje aukštą žiediškumo lygį galima pasiekti naudojant perdirbtas žaliavas – tai padaryti lengviau dėl to, kad nerūdijantįjį plieną galima perdirbti neribotą kiekį kartų neprarandant kokybės.

Pavyzdžiui, „Outokumpu“ nerūdijantį plieną dažniausiai gamina naudodama daugiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų. Tačiau pasaulinis vidurkis yra tik apie 44 proc., todėl perdirbimas turi didžiulį potencialą padaryti didelį poveikį pramonei.

Dar viena galimybė nerūdijančio plieno gamyboje įdiegti didesnį žiediškumą yra biokuras, kurį natūraliai sekvestruoja dirvožemis, medžiai ir kiti augalai. Biokuras yra atsinaujinantys ištekliai, juo galima prekiauti kaip atliekomis ir likučiais, pavyzdžiui, iš medienos ir popieriaus fabrikų. Šiuo metu didžioji dalis tiesioginių išmetamųjų teršalų, susidarančių gaminant nerūdijantįjį plieną, susidaro dėl anglies kiekio mūsų žaliavose ir kuro naudojimo, taip pat dėl koksavimo naudojant ferochromą – vieną iš pagrindinių nerūdijančiojo plieno žaliavų. Tačiau iškastinį koksą galima pakeisti biokoksu, kuris gali gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

„Dėmesio sutelkimas į visą žiediškumą ne tik padeda mums sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, – sako S. Erdmannas, – bet ir suteikia mūsų klientams galimybę daryti pažangą siekiant savo tvarumo tikslų.“

Technologijos yra dalis to, kas daro žiediškumą įmanomą, tačiau jos taip pat atlieka svarbesnį vaidmenį dekarbonizacijos procese. Pavyzdžiui, gamybos procesuose galima panaudoti dirbtinio intelekto taikomąsias programas, kurios, pasitelkus duomenų mokslą, padeda priimti žmogiškuosius sprendimus, pašalina žmogiškųjų klaidų poveikį ir dėl to gerokai padidina efektyvumą bei sumažina atliekų kiekį. Dar svarbiau yra tai, kad technologijos leidžia rinkti ir analizuoti duomenis apie išmetamųjų teršalų kiekį, o tai padeda didinti informuotumą, skatina tvarių produktų paklausą ir suteikia pagrindą visos pramonės lyginamiesiems rodikliams.

Besikuriančios ekosistemos ir drąsūs užmojai

Siekdami išnaudoti technologijų ir žiediškumo teikiamą potencialą, nerūdijančio plieno gamintojai turės užmegzti novatoriškas partnerystes, taip kurdami naujas daugiašales ekosistemas. S. Erdmannas pabrėžia, kad be partnerystės praktiškai neįmanoma įgyvendinti strategijų, kurios apima tokius dalykus kaip biokokso diegimas ar papildomų nerūdijančio plieno atliekų utilizavimas. Kadangi pramonėje vis dažniau naudojami pažangiausi procesai ir medžiagos, partnerystė reikalinga siekiant užpildyti žinių spragas ir išardyti kompetencijos spragas.

„Atvirai kalbant, mes patys neturime visų reikiamų žinių apie tokius dalykus kaip biokoksas, biokuras ir panašiai“, – sako S. Erdmannas. „Be to, labai naudinga bendradarbiauti ne tik su didelėmis institucijomis, kurios turi išteklių, tarkime, „Microsoft“ ar MIT, bet ir su mažomis įmonėmis, pasižyminčiomis dideliu veržlumu ir verslumo vizija.“

Užmezgant tokias partnerystes, organizacijos lygmeniu reikia ir nuolankumo, ir drąsos. „Inovacijų pajėgumai, – priduria S. Erdmannas, – nekrenta iš medžių.“ Priešingai, reikia sunkaus darbo, ilgalaikės vizijos ir noro pradėti naujas strategijas, net jei dėl to trumpuoju laikotarpiu sumažėja marža.

„Mums tenka didžiulis vaidmuo žengti drąsius žingsnius siekiant nerūdijančiojo plieno gamybos su kuo mažesniu anglies pėdsaku“, – pastebi ir Lietuvoje veikiančios plieno pramonės gigantės atstovas.

Naujo identiteto puoselėjimas

Nerūdijančiojo plieno pramonė ilgą laiką buvo laimingai paprasta: įsigyti žaliavų, gaminti plieną ir parduoti jį klientams. Tačiau šiandienos pasauliniai iššūkiai ragina gamintojus priimti naujus tapatumus ir reikšmingai prisidėti prie besiplečiančios tvarių ir žiedinių sprendimų ekonomikos.

„Mūsų darbas nebėra tik gaminti plieną, – teigia S. Erdmann. – Mūsų darbas – panaudoti visus savo gebėjimus ir išteklius, kad galėtume geriau tarnauti visiems ir kurti geresnę ateitį mūsų įmonei ir mūsų planetai.“

Nerūdijančio plieno įmonės, kurios šiandien atsižvelgia į anglies dioksido išmetimo mažinimo poreikį, bus atsparesnės ir geriau pasirengusios ateičiai, kai anglies dioksido neutralumo poreikį pakeis anglies dioksido neigiamo poveikio poreikis arba kai į pirmą vietą iškils kiti darnaus vystymosi tikslai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės skatinimas ar skurdo panaikinimas.

„Dekarbonizuoti nerūdijančiojo plieno pramonę įmanoma, o „Outokumpu“ yra pasiryžusi būti tvaraus nerūdijančiojo plieno pirmūnė. Plieno įmonės turi atlikti didžiulį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą, imantis ryžtingų žingsnių siekiant plieno gamybos su kuo mažesniu anglies pėdsaku. Vėl ir vėl naudodami medžiagas galime sukurti pasaulį, kuris galėtų gyvuoti amžinai. Mūsų planetai nereikia naujų daiktų – jai pirmiausia reikia pakartotinai naudojamų ir ilgaamžių daiktų“, – įsitikinęs S. Erdmannas.

Apie „Outokumpu“

„Outokumpu“ yra Suomijos įmonė, didžiausia nerūdijančiojo plieno gamintoja pasaulyje. Įmonė, kurioje dirba apie 9 tūkst. darbuotojų, yra suskirstyta į keturias verslo sritis. Didžiausia iš jų apima Europą. Čia įvykdoma apie 60 proc. įmonės pardavimų. Kompanijai itin svarbūs jos darbuotojai, tvarumas ir ilgaamžiškumas.

2016 metais įkurtas „Outokumpu“ padalinys Vilniuje teikia aukščiausios kokybės ir efektyvumo finansų, pirkimų, IT ir personalo paslaugas. Skyrius Lietuvoje prisideda prie nerūdijančiojo plieno rinkos plėtros, nuolat siekia tobulumo ir skatina naujoves. Čia šiuo metu dirba apie 200 darbuotojų.

Pranešimą paskelbė: - -, Berta And, UAB