Vilnius (ELTA).
Į Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos (LVKS) prekybos tinklus kol kas patenka per mažai šalies ūkininkų produkcijos, todėl būtina aktyvinti kooperaciją ir trumpinti įprastą produkcijos kelią nuo lauko iki stalo.
Apie tai, kaip tai padaryti, tartasi Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Edmundo Pupinio, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, žemdirbių savivaldos organizacijų, kooperatyvų, Žemės ūkio ministerijos atsakingų pareigūnų susitikime su Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos (LVKS) atstovais.
"Praėjusiais metais įvyko labai svarbus lūžis kuriant alternatyvias prekybos žemės ūkio ir maisto produktais vietas - pradėjo veikti mobilieji ūkininkų turgeliai, vis labiau įsitvirtino tiesioginė prekyba iš ūkių, ūkininkai ėmė prekiauti turguose, įkūrė pirmąsias savo krautuvėles, mezgasi internetinė prekyba", - sakė ministras K. Starkevičius.
Seimo KRK pirmininkas E. Pupinis pabrėžė, kad ūkininkai jau gali rinktis, kur ir kaip jiems prekiauti, tačiau, pasak jo, problemų vis dar yra.
"Tiesioginė prekyba - gerai, tačiau tai neturėtų būti vienintelė sistema. Kiekvieną ūkininką padaryti prekybininku sudėtinga, nes jis neturi tam laiko, jam reikia įvairesnių galimybių. Būtų gerai, kad kažkas jo užaugintą produkciją galėtų nupirkti. Lietkoopsąjunga rajonuose turi nemažų pajėgumų, tad paskatinus ūkininkų ir LVKS bendradarbiavimą, gilesnę jų tarpusavio kooperaciją galbūt pasisektų sukurti prekybos lietuviškais maisto produktais sistemą, kad žmonės aiškiai žinotų, kur jų gali nusipirkti. Ypač tai aktualu būtų didmiesčiuose", - teigė Seimo KRK pirmininkas.
Pasak Lietkoopsąjungos valdybos pirmininko Roberto Miliausko, vartotojų kooperaciją dabar sudaro 42 kooperatyvai, veikiantys beveik visuose šalies rajonuose. LVKS turi 587 parduotuves, iš jų daugiau kaip 400 parduoda maisto, kitos - pramonines prekes.
"Mes prekiaujame žemės ūkio ir maisto produktais, apyvarta praėjusiais metais siekė per 0,5 mlrd. litų. Anykščiuose, Ignalinoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Utenoje ir kitur turime nenaudojamų sandėlių, šaldytuvų, kur galima sandėliuoti apie 4,5 tūkst. tonų įvairios žemės ūkio produkcijos. Jeigu žemdirbiai tuo susidomėtų, jau nuo šio rudens jie galėtų už prieinamą kainą nuomotis ir sandėliuoti savo produkciją", - kalbėjo R. Miliauskas.
Lietkoopsąjunga taip pat valdo 13 turgaviečių Alytuje, Ignalinoje, Jurbarke, Kėdainiuose, Kelmėje, Marijampolėje, Šakiuose, Utenoje. Turgavietėse prekiaujama augaline žemės ūkio produkcija, mėsa ir pan.
Lietuvos daržovių asociacijos, jungiančios 60 narių, valdybos pirmininkas Algimantas Morkūnas sakė esąs nustebęs, kad Lietuvoje esama tuščių šaldytuvų ir sandėlių, kai tuo tarpu daržovių augintojams, nepaisant, ar jie smulkūs, vidutiniai, ar stambūs, jų nepaprastai reikia.
Žemės ūkio kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad būtų labai svarbu, jog bendroje Lietkoopsąjungos prekyboje ūkininkų prekės būtų matomos ir išskiriamos iš įprastinių prekių, kad pirkėjas aiškiai žinotų, kad jis perka šviežią, natūralų produktą.
M. Maciulevičiaus manymu, ūkininkams turėtų būti labai patogu pasinaudoti rajonų, o ypač mažų miestelių Lietkoopsąjungos turimais tinklais, nes ten nekiltų jokių problemų atgabenti ką tik užaugintą produktą.
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius pažymėjo, kad gilesnei abipusei ūkininkų bei vartotojų kooperacijai, ryšiams tarp miesto ir kaimo stiprinti galima pasinaudoti ir ES parama, teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėms.
Apie tai, kaip tai padaryti, tartasi Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Edmundo Pupinio, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, žemdirbių savivaldos organizacijų, kooperatyvų, Žemės ūkio ministerijos atsakingų pareigūnų susitikime su Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos (LVKS) atstovais.
"Praėjusiais metais įvyko labai svarbus lūžis kuriant alternatyvias prekybos žemės ūkio ir maisto produktais vietas - pradėjo veikti mobilieji ūkininkų turgeliai, vis labiau įsitvirtino tiesioginė prekyba iš ūkių, ūkininkai ėmė prekiauti turguose, įkūrė pirmąsias savo krautuvėles, mezgasi internetinė prekyba", - sakė ministras K. Starkevičius.
Seimo KRK pirmininkas E. Pupinis pabrėžė, kad ūkininkai jau gali rinktis, kur ir kaip jiems prekiauti, tačiau, pasak jo, problemų vis dar yra.
"Tiesioginė prekyba - gerai, tačiau tai neturėtų būti vienintelė sistema. Kiekvieną ūkininką padaryti prekybininku sudėtinga, nes jis neturi tam laiko, jam reikia įvairesnių galimybių. Būtų gerai, kad kažkas jo užaugintą produkciją galėtų nupirkti. Lietkoopsąjunga rajonuose turi nemažų pajėgumų, tad paskatinus ūkininkų ir LVKS bendradarbiavimą, gilesnę jų tarpusavio kooperaciją galbūt pasisektų sukurti prekybos lietuviškais maisto produktais sistemą, kad žmonės aiškiai žinotų, kur jų gali nusipirkti. Ypač tai aktualu būtų didmiesčiuose", - teigė Seimo KRK pirmininkas.
Pasak Lietkoopsąjungos valdybos pirmininko Roberto Miliausko, vartotojų kooperaciją dabar sudaro 42 kooperatyvai, veikiantys beveik visuose šalies rajonuose. LVKS turi 587 parduotuves, iš jų daugiau kaip 400 parduoda maisto, kitos - pramonines prekes.
"Mes prekiaujame žemės ūkio ir maisto produktais, apyvarta praėjusiais metais siekė per 0,5 mlrd. litų. Anykščiuose, Ignalinoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Utenoje ir kitur turime nenaudojamų sandėlių, šaldytuvų, kur galima sandėliuoti apie 4,5 tūkst. tonų įvairios žemės ūkio produkcijos. Jeigu žemdirbiai tuo susidomėtų, jau nuo šio rudens jie galėtų už prieinamą kainą nuomotis ir sandėliuoti savo produkciją", - kalbėjo R. Miliauskas.
Lietkoopsąjunga taip pat valdo 13 turgaviečių Alytuje, Ignalinoje, Jurbarke, Kėdainiuose, Kelmėje, Marijampolėje, Šakiuose, Utenoje. Turgavietėse prekiaujama augaline žemės ūkio produkcija, mėsa ir pan.
Lietuvos daržovių asociacijos, jungiančios 60 narių, valdybos pirmininkas Algimantas Morkūnas sakė esąs nustebęs, kad Lietuvoje esama tuščių šaldytuvų ir sandėlių, kai tuo tarpu daržovių augintojams, nepaisant, ar jie smulkūs, vidutiniai, ar stambūs, jų nepaprastai reikia.
Žemės ūkio kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad būtų labai svarbu, jog bendroje Lietkoopsąjungos prekyboje ūkininkų prekės būtų matomos ir išskiriamos iš įprastinių prekių, kad pirkėjas aiškiai žinotų, kad jis perka šviežią, natūralų produktą.
M. Maciulevičiaus manymu, ūkininkams turėtų būti labai patogu pasinaudoti rajonų, o ypač mažų miestelių Lietkoopsąjungos turimais tinklais, nes ten nekiltų jokių problemų atgabenti ką tik užaugintą produktą.
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius pažymėjo, kad gilesnei abipusei ūkininkų bei vartotojų kooperacijai, ryšiams tarp miesto ir kaimo stiprinti galima pasinaudoti ir ES parama, teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėms.
