Kultūros ministerijos pateiktam Autorių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui prieštarauja informacinių technologijų verslo atstovai, Laisvosios rinkos institutas ir Žinių ekonomikos forumas.

Minėto įstatymo projektu siūloma detaliau ir išsamiau reglamentuoti autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimus ir taip sudaryti palankesnes sąlygas tam tikromis socialiai svarbiomis aplinkybėmis (žmonių su negalia reikmėms, ugdymo procese, bibliotekų, muziejų ir archyvų fondams išsaugoti) naudotis kūriniais ir gretutinių teisių objektais be teisių turėtojų leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo. 

Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti papildomas pajamas menininkams už jų kūrinių teisėtą atgaminimą asmeniniais tikslais, naudojant tuščias laikmenas ir atgaminimui skirtus įrenginius. Šiuo metu toks atlyginimas (6 proc.) renkamas nuo garsajuosčių, vaizdajuosčių, minidiskų, CD, DVD, "Blu-ray" diskų pardavimo kainos. 

Kultūros ministerija siūlo į šį sąrašą įtraukti atminties korteles, USB atmintines, asmeninių kompiuterių kietuosius diskus, vaizdo ir garso leistuvus su atminties įtaisu ir įrašymo funkcija, šias funkcijas atliekančius televizorius bei TV priedelius. 

Siūlomas kompensacinio atlyginimo dydis - ne daugiau kaip 3 proc. atgaminimo įrenginių ir ne daugiau kaip 6 proc. tuščių laikmenų didmeninio pardavimo kainos. Tai sudarytų nuo 0,5 Lt iki 40 Lt.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius teigia, kad per metus kompensacinio atlyginimo būtų surenkama apie 3 mln. Lt, didžiąją dalį (80 proc.) paliekant nacionalinėms reikmėms, o 20 proc. pervedant užsienio partneriams. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad 25 proc. kompensacinio atlyginimo, surinkto už minėtas tuščias laikmenas ir atgaminimo įrenginius, būtų skiriama meno kūrėjų ir kūrybinių darbuotojų socialinės paramos programai.

Meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Kornelijus Platelis sako, kad pakaktų ir 200 tūkst. Lt surinktų kompensacinių atlyginimų, norint išsaugoti Lietuvos menininkų bendruomenę.

2008 m. surinkto kompensacinio atlyginimo suma kartu su teismo išieškotomis skolomis sudarė per 2 mln. 767 tūkst. Lt.

Už šias laikmenas ir įrenginius kompensacinis atlyginimas teisių turėtojams yra mokamas ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Ministerijos specialistų skaičiavimais, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje surenkamo atlyginimo sumos, 2007 metų duomenimis, skiriasi 136 kartais, lyginant su Prancūzija, 59 kartais - su Nyderlandais ir net 10 kartų atsiliekama nuo Estijos. Taigi 2007 m. Lietuvoje surenkamas kompensacinis atlyginimas buvo mažiausias ES, o kultūros ministras Remigijus Vilkaitis įtaria, kad jau dešimt metų niekaip nepriimamas įstatymas yra vilkinamas ir stabdomas.

Kultūros ministerijos pasiūlymams priešinasi technologijų verslo subjektai, atstovaujami asociacijos "Infobalt". Ministerijos pateiktais jų argumentais teigiama, kad visi surenkami pinigai iškeliausią į užsienį, vartotojams pabrangsiančios laikmenos ir įranga, tai sužlugdysią informacinių technologijų verslą, be to, valstybė galinti kompensacinį atlyginimą mokėti iš valstybės biudžeto lėšų. 

Asociacija "Infobalt" ir Žinių ekonomikos forumas siūlo alternatyvą - nustatyti, kad kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais turi mokėti asmenys, parduodantys tuščias garso ir audiovizualines laikmenas bei atgaminimo įrenginius mažmeninėje prekyboje. Kompensacinis atlyginimas tokiu atveju būtų identifikuojamas pirkėjo kasos čekyje. Šio atlyginimo surinkimą siūloma pavesti Mokesčių inspekcijai.

Įstatymo projektu nepatenkinti ir nekomercinių, nemokamai platinamų kompiuterinių programų kūrėjai, kurie nėra įtraukti į Kultūros ministerijos pateiktą kompensacinių atlyginimų gavėjų sąrašą.

ELTA