2009 metais bankams (be užsienio bankų skyrių) dirbant nuostolingai, bankų akcininkų nuosavybė sumažėjo 1 mlrd. 317 mln. Lt, arba 19,4 proc., ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 5,5 mlrd. Lt, praneša Lietuvos bankas.

Šį sumažėjimą kompensavo bankų akcininkų papildomais įnašais 966 mln. Lt padidintas įstatinis kapitalas, 190 mln. Lt padidintas atsargos kapitalas bei einamųjų metų finansinių nuostolių dengimas 690,6 mln. Lt.

Be to, kapitalo bazę 2009 metais bankai stiprino pritraukę dvi 101,8 mln. Lt vertės subordinuotąsias paskolas ir pirmą kartą panaudoję hibridinį kapitalo instrumentą - išplatinta 72,5 mln. Lt neterminuotųjų skolos vertybinių popierių.

Bankų sistemos įstatinis (įregistruotas akcinis) kapitalas 2009 metais padidėjo 1 mlrd. Lt ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 4,6 mlrd. Lt. 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį papildomais įnašais įstatinio kapitalo padidinimą (viso 865,6 mln. Lt) įregistravo trys bankai. Įstatinio kapitalo didinimą bankai planuoja ir 2010 metais.

Lietuvos bankų sistemoje, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dominavo skandinaviškas kapitalas. Dėl minėtų įstatinio kapitalo padidinimų nerezidentų valdoma įstatinio kapitalo dalis 2009 metais išaugo 2,3 proc. punkto ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 87,4 proc. įstatinio kapitalo. 

Bankų pateiktų audituotų ataskaitų duomenimis, 2009 metais šalies bankinė sistema dirbo nuostolingai. Bendras bankų sistemos veiklos nuostolis siekė 2,98 mlrd. Lt. 2008 metais bankų sistema uždirbo 0,87 mlrd. Lt pelno. Neįskaitant SEB banko akcininko papildomais įnašais padengtų dalies antrinio banko 2009 metų nuostolių, bankinės sistemos veiklos nuostolis 2009 metais yra dar didesnis ir siekia 3,67 mlrd. Lt.

Pelningai praėjusiais metais dirbo 2 bankai ir 3 užsienio bankų skyriai, o likę 7 bankai ir 5 užsienio skyriai patyrė nuostolių. Svarbiausias veiksnys, lėmęs žymius praėjusių metų nuostolius bankinėje sistemoje, - daugiau kaip dešimt kartų, palyginti su 2008 metais, išaugusios turto vertės sumažėjimo išlaidos, kurios 2009 metais siekė net 4,4 mlrd. Lt. O bankų sistemos veiklos rezultatas iki turto vertės sumažėjimo išlaidų 2009 metais yra teigiamas ir siekia 1,26 mlrd. Lt, t. y. beveik toks pats, koks buvo 2008 metais (1,35 mlrd. Lt). 

Didžiąją dalį bankų vertės sumažėjimo išlaidų augimo lėmė 3,52 mlrd. Lt išaugusios paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. 2009 metais kai kurioms bankų antrinėms įmonėms (daugiausia lizingo bendrovėms) dirbant nuostolingai, bankai papildomais įnašais didino šių bendrovių kapitalą, taip padidindami investicijas į antrines įmones, bet kartu bankai peržiūrėjo investicijų į antrines įmones vertę ir joms suformavo 772,7 mln. Lt atidėjinių (vertės sumažėjimą), t. y. 748,8 mln. Lt daugiau, palyginti su 2008 metais. Be to, 2009 metais AB SEB bankas nurašė iki tol apskaitytą prestižą, dėl to buvo suformuotas 169,6 mln. Lt prestižo vertės sumažėjimas.

Praėjusiais metais bankai konservatyviau įvertino ne tik paskolų riziką, bet ir nebalansinių straipsnių riziką. Atidėjiniai nebalansiniams straipsniams 2009 metais buvo 119,2 mln. Lt didesni, palyginti su 2008 metais. 

Tačiau bankų veiklos rezultatą blogino ne tik išlaidos dėl turto vertės sumažėjimo, bet ir mažėjančios pagrindinės bankų veiklos pajamos - grynosios palūkanų pajamos bei grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. 2009 metais bankai grynųjų palūkanų pajamų uždirbo 1,3 mlrd. Lt, t. y. 697,7 mln. Lt, arba 35,4 proc., mažiau negu 2008 metais.

Grynųjų palūkanų pajamų mažėjimą daugiausia veikė paskolų portfelio mažėjimas ir nepalanki situacija rinkoje, lėmusi, kad 2009 metais nuosekliai mažėjo skirtumas tarp banko gaunamų palūkaninių pajamų ir mokamų palūkanų (realioji palūkanų marža). 

Nors bankai didino įvairius paslaugų įkainius, dėl bendro ekonomikos aktyvumo mažėjimo ir dėl to mažėjančios įvairių bankinių paslaugų paklausos 2009 metais mažėjo ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Iš viso 2009 metais bankai tokių pajamų gavo 648,2 mln. Lt, t. y. 45,8 mln. Lt, arba 6,6 proc., mažiau, palyginti su 2008 metais. 

Be to, praėjusiais metais bankai gavo gerokai mažesnes pajamas iš antrinių įmonių. Tokios pajamos, kurių didžiąją dalį sudaro iš antrinių įmonių gauti dividendai, praėjusiais metais siekė vos 23,8 mln. Lt. 2008 metais tokios pajamos sudarė 135 mln. Lt.

Susiklosčius nepalankioms sąlygoms rinkoje ir gerokai pablogėjus bankų veiklos rezultatams, beveik visi bankai, siekdami kompensuoti mažėjančias veiklos pajamas, 2009 metais pradėjo mažinti operacines išlaidas.

Operacinės išlaidos 2009 metais mažėjo 126,1 mln. Lt (10,4 proc.) ir siekė 1,08 mlrd. Lt. Didžiąją dalį (105,1 mln. Lt, arba 14,9 proc.) operacinių išlaidų bankai sumažino taupydami personalo išlaikymo sąskaita. Bendras darbuotojų skaičius bankinėje sistemoje (neįskaitant darbuotojų užsienio bankų skyriuose) per metus sumažėjo 803, arba 8,5 proc. Tikėtina, kad šiais metais operacinių išlaidų mažinimo bankuose tendencija turėtų išlikti.

Mokestinės apskaitos efektas bankų veiklos rezultatą 2009 metais, palyginti su 2008 metais, pagerino 493 mln. Lt. Iš viso bankai 2009 metais dėl nuostolingos veiklos priskaičiavo 357 mln. Lt atidėtųjų mokesčių, t. y. tokia suma bankai sumažino praėjusių metų nuostolius. 

Bankų rezultatą taip pat gerino 234,4 mln. Lt gautos didesnės pajamos iš prekybinių finansinių instrumentų. 95 mln. Lt didėjo pajamos iš kitų finansinių instrumentų. 

Dėl nuostolingos veiklos 2009 metais bankų sistemos turto grąžos ir nuosavybės grąžos rodikliai yra neigiami, 2010 m. sausio 1 d. duomenimis, jie atitinkamai siekė minus 4,23 proc. ir minus 48,42 proc.

Praėjusiais metais mažėjant palūkanų normoms rinkoje, mažėjo tiek palūkanų išlaidos, tenkančios palūkanas kainuojantiems įsipareigojimams, tiek ir palūkanų pajamos, tenkančios palūkanas duodantiems aktyvams.

Tačiau reikia pažymėti, kad finansinių išteklių kaina bankams mažėjo lėčiau negu bankų gaunamų palūkaninių pajamų norma, todėl realioji palūkanų marža 2009 metais mažėjo visus ketvirčius iš eilės ir, 2010 m. sausio 1 d. duomenimis, pasiekė naują žemiausią lygį per visą istoriją - 1,28 procento.

ELTA