Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma apgailestauja, kad Seimas atmetė jo inicijuotas Šilumos ūkio įstatymo pataisas.
" Seimo sprendimas nepritarti mano projektui neabejotinai pradžiugins monopolines šilumos ir karšto vandens tiekimo įmones, kurios tokiu būdu išvengs didesnių pareigų ir atsakomybės. Deja, šis sprendimas neišvengiamai nuliūdins objektyviai ir sąžiningai norinčius už šilumą ir karštą vandenį atsiskaityti vartotojus", - sako J. Razma.
Jį stebina kai kurių opozicinių partijų atstovų išvedžiojimai, neva projektui nepritarė todėl, kad nebuvo įtvirtintas privalomas nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įdiegimas.
"Tokie pareiškimai atskleidžia siekiančių pasipelnyti iš masiško tokių sistemų įdiegimo verslo struktūrų interesus, bet, deja, neįvertina, kiek tai papildomai kainuotų vartotojams", - sako J. Razma.
Politiko teigimu, įstatymo pataisomis jis siekė įtvirtinti skaidrius ir objektyvius principus, kuriais būtų grindžiami gyventojų mokėjimai už karštą vandenį ir šilumą.
"Mano idėja - šiluma namo šildymui ir šiluma karšto vandens ruošimui būtų atskirai apskaitoma, o mokėjimai už ją teisingai paskirstomi daugiabučio namo gyventojams. Pakeitimais įpareigojama keisti metodiką, kaip į namą patiektas šilumos kiekis dalijamas į šildymo dalį ir karšto vandens ruošimo dalį", - sako J. Razma.
Nauja tvarka, pasak jo, būtų naudinga norintiems sąžiningai ir laiku už sunaudotą vandens ir šilumos kiekį atsiskaityti vartotojams.
"Ją priėmus būtų nelikę galimybės aplaidiems šilumos ir karšto vandens tiekėjams visus netikslumus ir sukčiavimus perkelti ant sąžiningų vartotojų pečių nežabotai didinant vadinamąjį "gyvatuko mokestį". Karšto vandens tiekėjai būtų buvę priversti išsiaiškinti sukčiaujančius vartotojus, labiau rūpintis karšto vandens tiekimo nuostolių mažinimu", - sako J. Razma.
Politikas taip pat pažymi, kad jo pateiktame projekte buvo įtvirtinti ir socialinio jautrumo principai.
"Jei jis būtų priimtas, būtų nelikę fiksuoto karšto vandens skaitiklių įrengimo ir priežiūros (vadinamojo "abonentinio") mokesčio. Priminsiu, kad jo vyraujantis dydis - apie 4 litus per mėnesį. Tikslios karšto vandens apskaitos kaštai būtų įskaičiuoti į karšto vandens tarifą.
Vadinasi, daugiau vandens suvartojantys gyventojai mokėtų proporcingai daugiau, prisiimdami didesnę vandens apskaitos sistemų įrengimo bei priežiūros dalį. O mažai vartojantys mokėtų nedaug - toks principas, kuris šiuo metu taikomas atsiskaitant už elektros energiją, žymiai teisingesnis negu dabar atsiskaitymui už karštą vandenį galiojanti sistema", - teigia J. Razma.
Už Šilumos įstatymo pataisas trečiadienį balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 47.
ELTA
