Lenkijos finansų ministrui oficialiai pareiškus, jog Lenkija dar šiemet ketina įvesti banko mokestį, iš kurio būtų formuojamas specialus fondas, skirtas gelbėti krizės ištiktus bankus, Lietuvos bankininkai bei ekonomistai taip pat yra linkę pritarti tokio fondo steigimo idėjai. Tačiau jie ragina neskubėti ir veikti koordinuotai, drauge su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kadangi pirmiausia neapgalvotas pasekmes pajustų bankų klientai.
Pasak banko DnB NORD" grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, tokio tipo finansinio mechanizmo kūrimas yra reikalingas, tačiau pirmiausia reikėtų kalbėti apie bendrą visos ES zonos mokestinę sistemą, kadangi Lietuvoje, kaip ir Baltijos šalyse, finansų sektorius vis dar nėra pasiekęs Vakarų Europos lygio.
"Tokio mechanizmo įkūrimas Lietuvoje galėtų būti svarstytinas, tačiau nemanau, kad bankai labai tuo apsidžiaugtų, kadangi tai reikštų, jog tam tikra dalis pinigų yra įšaldoma, ir tai gali turėti savo pasekmių. Kadangi visos sąnaudos turi būti įskaičiuotos, tai už šį mokestį turėtų mokėti tiek bankai, tiek galutiniai vartotojai, kredito ėmėjai - tiek verslas, tiek gyventojai. Su ta mintimi reikėtų susitaikyti, kad kreditai dėl šio sprendimo galėtų pabrangti", - naujienų agentūrai ELTA sakė J. Rojaka.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, kai kuriose ES šalyse įvestas banko mokestis veikia chaotiškai ir neprisideda prie bendro regiono situacijos gerinimo, o tokio mokesčio įvedimas kaip tik yra labai reikalingas ne vien nacionaliniu lygmeniu, bet ir visai Europos Sąjungai.
"Vienose šalyse šis mokestis įskaitomas į biudžetą, ir tai sukelia savotišką koliziją, kad jeigu tas mokestis mokamas į valstybės biudžetą, tai būtent valstybė ir turėtų gelbėti bankus iškilus ekonominiams sunkumams. Tokia praktika yra bloga. Kitose šalyse yra kuriamas atskiras fondas. Toks fondas būtų labai naudingas, bet jis turėtų būti formuojamas koordinuotai visose ES šalyse ir turėtų būti suderintas", - teigė S. Kropas.
Bankų asociacijos prezidentas pažymėjo, jog tos ES narės, kurių ekonominis sunkmetis nepalietė taip kaip likusiųjų, ypač priešinasi bendram regiono mokesčio įsteigimui, kadangi tuo atveju joms tektų prisidėti prie su fiskalinėmis problemomis nesusitvarkančių šalių finansinių institucijų gelbėjimo, tad ypač svarbu yra tai, koks susitarimas bus pasiektas bendrai visam regionui.
"Neabejotinai visi nauji mokesčiai atsilieps vartotojams. Štai tokio fondo steigimo idėja Lietuvoje buvo atsiradusi turbūt dar anksčiau nei ES. Lietuvos bankas buvo pasiūlęs sudaryti likvidumo mokestį pačioje krizės pradžioje, kad bankai bendrai susidėtų ir turėtų paremti kažkurį su sunkumais susidursiantį banką. Tačiau idėja nesulaukė palaikymo, kadangi Lietuvoje veikiantys užsienio šalių bankų filialai buvo linkę padėti tik savo šalių rinkai", - aiškino S. Kropas.
Ekonomikos analitiko prof. Povilo Gylio teigimu, tokio fondo įsteigimas yra būtinas, kad šalies mokesčių mokėtojams iš savo pinigų netektų gelbėti bankrutuojančių bankų, tačiau pridūrė, jog tokio mokesčio įvedimas susilauks įvairių finansinių organizacijų pasipriešinimo, bet svarbiausia yra tai, jog apie tokio fondo įsteigimą jau prasidėjo diskusija.
"Pas mus ir taip nėra pigu, o rizika yra nemaža, bankai vis dar nenoriai kredituoja. Jeigu klausytume vien tik bankų, tai ir Vakaruose turbūt niekas nepajudėtų, taip pat ir Lenkijoje, bet šiuo atveju svarbiausia, kad klausimas būtų apsvarstytas viešojo intereso požiūriu. Ir kad būtų labai nenuskriausti bankai, ir kad būtų apsaugoti gyventojų indėliai nuo tokių istorijų, kokios jau buvo, kai mokesčių mokėtojų pinigai buvo naudojami bankams gelbėti", - tikino ekonomistas.
Eltos inf.
