Nepaisant nuolat gausėjančių euroskeptikų pareiškimų, jog, Lietuvai įsivedus eurą būtų suduotas skaudus smūgis šalies ekonomikai, ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, visi euroskeptikų argumentai neturi rimto pagrindo, o euro įsivedimas kaip tik turėtų didelės teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai.
Ketvirtadienį ekonomikos apžvalgos pristatyme "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Eltai sakė, jog su finansiniais sunkumais Graikija, Airija, Portugalija ir Ispanija susidūrė ne dėl to, kad įsivedė eurą, o tik todėl, kad šių valstybių finansai nebuvo tvarūs, išlaidos nuolat viršydavo pajamas, o euras buvo tas faktorius, neleidęs joms devalvuoti nacionalinės valiutos, taigi šių šalių pavyzdys neturėtų būti lemiamu veiksniu svarstant euro įvedimą Lietuvoje.
"Lietuva tikrai neturi nei ketinimų, nei galimybių devalvuoti nacionalinę valiutą vien dėl to, kad tiek namų ūkių, tiek įmonių, tiek valstybės įsiskolinimai yra užsienio valiuta, taigi nacionalinės valiutos devalvacija būtų tragedija visiems - tiek valstybės finansams, tiek namų ūkiams, tiek įmonėms. Turint omenyje, kad Lietuva neturi galimybių ir negali padidinti savo konkurencingumo devalvuodama litą, o litas yra susietas su euru, mes aktyvių monetarinės politikos priemonių nelabai ir turime. Tai turėti tuos suvaržymus ir neturėti euro privalumų būtų neprotinga", - teigė N. Mačiulis.
Ekonomistas pažymėjo, jog įsivesti eurą Lietuva, pirmiausia, turėtų dėl to, kad jo įvedimas turėtų akivaizdžios teigiamos įtakos šalies ekonomikai, padidintų tiesioginių užsienio investicijų srautus, todėl ekonomikos augimo potencialas Lietuvoje būtų daug didesnis.
"Mes tą matome ir Estijos ekonomikos augimo tempuose, kurie ir pernai buvo dvigubai didesni nei Lietuvos, ir šiemet viršys Lietuvos augimo tempus. Taigi skepticizmas dėl euro įvedimo yra nepagrįstas. Dažniausiai yra minimas toks faktas, kad tapus euro zonos valstybe reikėtų gelbėti, tarkim, Graikijos ar Airijos, Ispanijos ir Portugalijos ekonomikas. Tačiau tas mechanizmas yra dar neįgyvendintas, ir bet kuriuo atveju tikėtina, kad Lietuvos indėlis į tą gelbėjimo mechanizmą būtų minimalus ir daug mažesnis, lyginant su ta nauda, kurią Lietuva galėtų gauti įsivedus eurą", - tikino N. Mačiulis.
Pasak jo, kitų trūkumų, susijusių su euro įvedimu, kaip ir nėra, o Lietuva savo konkurencingumą galėtų kilstelėti kitomis priemonėmis - didindama darbo našumą ir investicijas, o praėjusių metų rezultatuose akivaizdžiai atsispindi būtent tai, kad šalies konkurencingumas nuolat auga dėl visus lūkesčius pranokusių eksporto apimčių.
Eltos inf.



