Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjo Rimanto Kaušiko, įstatymo pakeitimai ir papildymai yra itin naudingi verslo subjektams. Žemės ūkio produkcijos pirkėjams nereikės skirti nuosavų ar skolintų lėšų komercinio kredito palūkanoms mokėti šios produkcijos pardavėjams, ypač iš trečiųjų šalių, dėl to sumažės finansinė ir administravimo našta verslui. 

R. Kaušikas pažymi, kad iki įstatymo pakeitimo "atsiskaitymas" buvo apibrėžiamas tik kaip grynųjų pinigų mokėjimas arba lėšų pervedimas per komercinį banką ar kitą kredito įstaigą. 

"Tuo tarpu naujojoje įstatymo redakcijoje šios sąvokos apibrėžtis papildyta trečiu galimo atsiskaitymo būdu - įskaitymu, kuris praktikoje taikomas tarp ūkio subjektų, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, kai dėl abipusių įsiskolinimų atsiradęs įsipareigojimas (atsiradusi prievolė) baigiasi įskaitymu. Įsigaliojus šiai įstatymo nuostatai, žemdirbiams susidariusias skolas bus galima teisėtai (pavyzdžiui, grūdų supirkimo-perdirbimo įmonėms už iš jų pirktas materialines vertybes - sėklas, mineralines trąšas, augalų apsaugos priemones ir kt.) įskaityti kaip abipuses skolas už minėtosioms įmonėms parduotus grūdus", - sako ŽŪM pareigūnas. 

R. Kaušiko teigimu, įstatymas papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis tuos atvejus, kai žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje vengiama įrašyti Vyriausybės ir (arba) šalių susitarimu nustatytą atsiskaitymo terminą. Tuomet pirkėjas, siekiant šia įstatymine nuostata apsaugoti pardavėjo interesus, pavėluoto mokėjimo palūkanas privalo jam priskaičiuoti ir mokėti be atskiro pareikalavimo, praėjus 30 dienų nuo produkcijos gavimo, nors Vyriausybės nutarime nustatytas arba šalių susitarimu sutartas ir ilgesnis nei 30 dienų atsiskaitymo terminas (pavyzdžiui, 60 dienų). 

Pasak R. Kaušiko, pagal įstatymo pakeitimus, bus išplėstas ratas įmonių (tokių kaip kiaulininkystės ir paukštininkystės kompleksai), kurioms nuo 2011 metų atsiras prievolė teikti teritorinėms Valstybinėms mokesčių inspekcijoms (VMI) informaciją apie atsiskaitymų būklę su žemdirbiais už iš jų pirktus grūdus. 

ŽŪM pareigūnas primena, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjai iki šiol kas mėnesį (pradedant nuo 2009 m. spalio) privalėjo teikti teritorinėms VMI informaciją apie atsiskaitymo už pirktą žemės ūkio produkciją būklę, kai neatsiskaito su pardavėjais per Vyriausybės nustatytą atsiskaitymo terminą (30 ar 60 dienų) po produkcijos gavimo. Tokią pačią informaciją VMI iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo teikti ir tos perdirbimo, didmeninės bei mažmeninės prekybos įmonės, kurių perkamai žemės ūkio produkcijai atsiskaitymo terminų Vyriausybė nenustato. 

Tokie terminai nustatomi šalių susitarimu žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse. Tokia produkcija dažniausiai yra perkama iš trečiųjų šalių ir patenka į vadinamąjį "trečiąjį sąrašą" (pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, kava, arbata, riešutai, įvairūs prieskoniai ir pan.). 

"Todėl, atsižvelgus į praktinius sunkumus, įstatyme numatyta išlyga, kad prekybos ir perdirbimo įmonės neteiks VMI informacijos už tą žemės ūkio produkciją, kuriai atsiskaitymo terminų Vyriausybė nenustato", - pabrėžia R. Kaušikas. 

R. Kaušikas atkreipia dėmesį, jog naujoje įstatymo redakcijoje taip pat įteisintos nuostatos, kad reguliariai parduodamos produkcijos tiekimo laikotarpis ir jo trukmė bus taikomas tik superkant iš gamintojų žaliavinį pieną. Jokiems kitiems žemės ūkio ir maisto produktams ši nuostata nebus taikoma.

Eltos inf.