Vyriausybei susitarus dėl konkrečių krypčių, kuriose turėtų būti kontroliuojama grynųjų pinigų apyvarta, ir iki gegužės 1 d. pavedus Finansų ministerijai parengti ir įvertinti konkrečių priemonių taikymo mechanizmus, Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis tvirtina, jog šiems sprendimams bankai neturės jokios įtakos ir iš to pasipelnyti progos neturės. Tuo tarpu Premjeras Andrius Kubilius tikina, jog su bankais vyksta aktyvus dialogas, kad tokie sprendimai nesukeltų rezonansinės reakcijos visuomenėje.

"Nelabai suprantu, kodėl tai bankams gali būti naudinga. Ne kiekvienai priemonei čia bankai gali turėti įtaką ar naudą dėl šito. Esminis dalykas, kad mes turime sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje. Didėjant šešėlinės ekonomikos mastams ar kontrabandai, visada akivaizdu, kad didėja grynųjų pinigų masė. Grynieji pinigai ir yra ta terpė, ant kurios auga kontrabanda", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė D. Matulionis.

Ministro Pirmininko tarnybos kanclerio tikinimu, iki šių metų gegužės 1 d. Vyriausybė pavedė Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms parengti atitinkamus sprendimus, padėsiančius įgyvendinti nubrėžtas keturias kryptis, kuriose būtų mažinama grynųjų pinigų apyvarta.

"Tai pirmoji kryptis - įvesti tam tikrus apribojimus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų. Tai gali būti ir 10, ir 20 tūkst. litų sandoris. Antroji kryptis - tie ūkio subjektai, kurie yra bausti už mokestinius nusikaltimus, tai jiems įvesti tam tikrus apribojimus atsiskaitymais grynaisiais pinigais. Trečioji kryptis - apribojimas grynaisiais pinigais, kai yra sudaromos notarinės sutartys arba sudaromos sutartys dėl privalomai registruojamo turto. Ir ketvirtoji kryptis - kai su ūkio subjektu asmuo atsiskaito dideliu kiekiu grynųjų pinigų, tai tas ūkio subjektas turi turėti prievolę deklaruoti sandorį Valstybinei mokesčių inspekcijai", - grynųjų pinigų mažinimo kryptis įvardijo D. Matulionis.

Kancleris taip pat patikino, jog šiuos sprendimus mažiausiai pajus gyventojai, kadangi dauguma jų yra nukreipta juridiniams asmenims.

"Tai gyventojus mažiausiai lies. Jeigu stiklainyje žmonės turi susidėję keliolika tūkstančių litų, jokių pasekmių tai gyventojams neturės. Nėra kažkokių sankcijų ar bausmių, bet žmonės turi kiek galima labiau deklaruoti tuos atsiskaitymus grynaisiais", - tvirtino D. Matulionis.

Tuo tarpu Ministras Pirmininkas tikino, jog dėl grynųjų pinigų mažinimo vis dėlto su bankais buvo tariamasi, siekiant išvengti kritiškos visuomenės reakcijos.

"Tai ir su bankais yra diskutuojama, kad šitaip neatrodytų prieš visuomenę. (...) Ir ką jau ne kartą sakėme, kad grynųjų pinigų vartojimas pas mus yra žymiai labiau paplitęs nei mūsų kaimyninėse Skandinavijos valstybėse. Grynieji pinigai savaime nėra joks blogis, bet akivaizdu, kad šešėliniuose dalykuose grynieji pinigai yra žymiai dažniau vartojami nei kiti atsiskaitymai", - pabrėžė A. Kubilius.

ELTA primena, jog apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažinimą prabilta sausio pabaigoje, po Premjero ir "Swedbank" atstovų susitikimo. Tuomet Vyriausybės vadovo patarėjas Mykolas Majauskas dėstė, kad didelė grynųjų pinigų apyvarta yra palanki terpė šešėlinei ekonomikai.

Tuo tarpu Lietuvos bankas šiuos Vyriausybės žingsnius yra linkęs vertinti skeptiškai. Banko valdybos narys Audrius Misevičius teigia, kad statistinis lietuvis turi maždaug perpus mažiau banknotų savo šalies valiuta nei statistinis euro zonos narys - euro banknotų, ir pažymi, jog šios priemonės pirmiausia neturėtų būti traktuojamos kaip prioritetinės šešėlinės ekonomikos mažinimui.

Eltos inf.