Viešųjų finansų deficitas šiemet neturėtų būti didesnis nei 5,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), o 2012 m. - 2,8 proc. BVP. Tai numatyta Vyriausybės trečiadienį pritartoje Konvergencijos programoje. Griežtesni biudžeto deficito, o kartu ir skolinimosi poreikio mažinimo uždaviniai užsibrėžti atsižvelgiant į pagerintą centrinį ūkio raidos scenarijų, pagal kurį šiemet šalies ūkis augs 5,8 proc.
Mažinant biudžeto deficitą siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, sumažinti valstybės skolą ir jos aptarnavimo išlaidas, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, pagyvinti 2011 m. investicijas ir šitaip panaudoti visas galimybes padėti pamatus BVP potencialui didėti 2011-2014 m.
Numatoma, kad valstybės skola mažės nuo 38,1 proc. BVP 2011-aisiais iki 35,4 proc. BVP 2014-aisiais.
Programoje numatyta, kad skolos aptarnavimo išlaidos 2011-aisiais sudarys apie 2 mlrd. litų. Finansų ministerija perspėja, kad jei nebūtų einama Konvergencijos programoje numatytu keliu, 2014 metais valstybės skola viršytų 40 proc. BVP, o palūkanos (skolos aptarnavimo išlaidos) išaugtų beveik 0,5 mlrd. litų - iki 3 mlrd. litų. Palūkanoms lėšos numatomos valstybės biudžete, atitinkamai tokia suma mažinant perskirstymą kitoms iš biudžeto finansuojamoms sritims - švietimui, sveikatai, socialinei apsaugai, viešėjai tvarkai ir pan.
Kad įgyvendintų Konvergencijos programoje numatytus tikslus, Vyriausybė ketina riboti išlaidų augimą, gerinti mokesčių administravimą, o viršplanines pajamas skirti konsolidacijai. Taip pat tikimasi natūralaus atotrūkio tarp pajamų ir išlaidų mažėjimo dėl ūkio augimo.
Nuo šių metų, įgyvendinant ekonominės politikos koordinavimo ciklą "Europos semestras", atnaujinta Konvergencijos programa Europos Komisijai (EK) teikiama balandžio mėnesį, pradėjus ateinančių metų biudžeto rengimo darbus. Iki šiol Konvergencijos programa EK būdavo teikiama metų pabaigoje, jau patvirtinus ateinančiųjų metų šalies biudžetą.
Europos Komisija paankstino Konvergencijos programų teikimą tikėdamasi, kad taip Vyriausybė turės galimybę gauti Europos Tarybos nuomonę ir rekomendacijas dar iki ateinančių metų biudžeto pateikimo Seimui.
Suartėjimo su euro zona programas rengia ES šalys narės, kuriose nėra įvesta bendra ES valiuta euras. Kasmet atnaujinamose programose šalys narės pateikia artimiausių trejų metų teisinius įsipareigojimus vykdyti priemones, reikalingas finansų stabilumui užtikrinti.
Eltos inf.
