„Nebūtų teisinga kurti verslą, o paskui tik egzistuoti”, - įsitikinęs bendrovės direktorius S. Jurkus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Dosjė. Uždarosios akcinės bendrovės direktorius Saulius Jurkus gimė 1971 m. Šiauliuose. Mokėsi 13-ojoje vidurinėje mokykloje, paskui 13-ojoje profesinėje technikos mokykloje, kur įgijo plataus profilio staklininko specialybę. Karinę tarnybą atliko Azerbaidžane. Baigė verslo vadybą Šiaulių universitete. Nuo 2000 metų dirba bendrovėje. Pradėjo administratoriumi, o nuo 2006 m. - direktoriaus pareigose. Turi šeimą. Žmona Aušra dirba vyr. mokytoja metodininke, augina dvi dukras. Laisvalaikiu mėgsta su šeima važinėti dviračiais į gamtą, sportuoti, keliauti.
- Ar prisimenat savo patį pirmąjį verslą?
- Buvo visokių verslų. Tada visi kažką pirkdavo ir parduodavo. Ne išimtis ir aš. Būdavo, nuperki pasiūtas kelnes, nuveži kažkur ir parduodi...
- Sakoma, jog verslininkas turi mokėti skaičiuoti pinigus. Kaip sekėsi mokykloje matematika?
- Ne kaip. Bet šiame versle nereikia tiek daug skaičiuoti, kiek reikalauja matematikos pamokos. Matematika skirta sukurti žmogui loginį mąstymą. O mokslai... Kažin ar jie prisideda?
- Nuo ko priklauso verslo sėkmė?
- Kiekvienoje įmonėje tai skirtinga. Mes turime įmonės strategiją ir ja vadovaujamės. Ir kol kas ji gerai veikia. Mūsų strategija – nedidelių prekybos centriukų ir parduotuvių steigimas mikrorajonuose. Tai leidžia nedidelėmis sąnaudomis konkuruoti su didesniais prekybos centrais. Kadangi esame arčiau gyventojų, žmogui nebereikia toli eiti. Pačias reikalingiausias prekes stengiamės jam pateikti už prieinamą kainą. Taigi stengiamės būti konkurencingi, pigūs ir visados šalia.
- Ar visuomet versle du kart du būna keturi?
- Sunku pasakyti. Nežinau. Galbūt taip, galbūt ir ne.
- Kas „varo” į priekį verslininką? Meilė pinigams?
- Manau, kad taip. Nors gal ne meilė pinigams, bet stengiesi kaskart uždirbti kuo daugiau pinigų. Tam ir yra verslas. Nebūtų teisinga kurti verslą, o paskui tik egzistuoti. Kartais aplinkybės priverčia egzistuoti, bet visados ir visi normalūs verslininkai nori judėti į priekį, siekti ir negali sustoti. Pavyzdžiui, atrodo, nusipirksiu butą ir nieko nebereikės. Bet paskui reikia automobilio, paskui naujesnio automobilio... Poreikiai keičiasi.
- Ar bandėte kada paskaičiuoti ir pinigais įvertinti savuosius poreikius?
- Nesu skaičiavęs ir nežinau. Nemanau, kad tai reikėtų daryti.
- Ar jus, verslininką, dažnai graužia sąžinė?
- Kartais būna... Galvoji, gal ką neteisingai padarei, gal buvo galima geriau? Gal buvo galima ne taip pasakyti arba kitaip susitarti? Būna tokių momentų...
- Sėkmė versle? Ar dažna viešnia?
- Tai labiausiai liečia prekių užpirkimą. Ypač dabar lengva dirbti, kai viskas brangsta: ką benupirksi, žinok, kad po savaitės kitos pabrangs. Bet kai viskas eina į apačią, tada kitaip. Mes gyvename iš kaimo, iš gerų nupirkimų. Iš dalies nuo to priklauso ir mūsų įmonės sėkmė.
- O kaip konkurencija? Kaišioja į ratus pagalius ar vis dėlto yra varomoji jėga?
- Jei nebūtų konkurencijos, viskas supaprastėtų: nupirkai, užsidėjai kokį nori antkainį ir pardavei. Dabar bandome konkuruoti visomis išgalėmis. Gal 10-20 proc. žmonių nežiūri kainų, tačiau likusieji – tikrai mato. Arba apie 99 proc. gerai žino prekės kainą. Todėl bandome atspėti žmonių pasąmonę ir pasiūlyti mažiausias kainas. Bent jau ne aukštesnes negu kitur.
- Jeigu verslas sekasi, ar skiriate dalį pelno labdarai?
- Taip. Kiek galime, tiek bandome kažką padaryti. Kiek leidžia išgalės.
- O reklama? Ar visada čia išleistas litas neša apčiuopiamą naudą?
- Mūsų versle reklama būtina. Be jos esame niekas. Tik reklamą reikia pasirinkti teisingai. Reklama būna efektyvi ir neefektyvi. Norėtume reklamuotis per bet kurį respublikinį televizijos kanalą – šitaip labiausiai veikiama pirkėjo pasąmonė. Įsijunkite televizorių. Kaskart per visus kanalus reklamuojasi vis tos pačios įmonės. Mūsų įmonė nėra dar tiek pakilusi, kad galėtų reklamuotis per respublikinius televizijos kanalus. Pagal galimybes renkamės Šiaulių žiniasklaidą, kadangi esame susikoncentravę Šiauliuose. Bet jei išplisime į kitus miestus, be abejo, reklamuosimės plačiau.
- Ar labai svarbu verslininkui įvaizdis?
- Aišku, kad svarbu. Tai daug ką pasako apie įmonę.
- Tai kiek jūsų drabužių spintoje kabo kaklaraiščių?
- Daug. (Nors kitam gali atrodyti visai nedaug). Gal 15-17? Kitas, žiūrėk, ir visą šimtą jų turi (juokiasi).
- Ko labiau reikia sėkmingam verslui: įdėto darbo ar talento?
- Reikia ir vieno, ir kito. Ir talento, ir pastangų, o bene labiausiai reikia sėkmės. Ji vaidina labai didelį vaidmenį. Gali turėti pinigų, didelių sumanymų, tačiau be sėkmės... bus sunku.
