Verslininko Arūno Sabansko moto – judėti į priekį palengva, bet užtikrintai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Arūnas Sabanskas, verslininkas, individualios įmonės bei uždarosios akcinės bendrovės savininkas.
- Kas paskatino pradėti savąjį verslą?
- Dirbau montavimo valdyboje vairuotoju... Atlyginimas gal buvo mažas? Tais laikais važiuodavome tai vienur, tai kitur, už sienos - prekiauti ir parsivežti. Po truputį „įsivažiavau”. Įkūriau transporto paslaugų įmonę – vieną iš pirmųjų mieste.
- Ar labai dvejojai žengdamas pirmuosius žingsnius?
- Nepasakyčiau. Tik visokių trukdymų iš valdžios pusės teko patirti. Ne tik, kad verslo neskatina, bet dar ir apsunkina. Jei kur truputį suklydai, vadinasi, „suki”, meluoji. Klysti nevalia. Sudėjo kasos aparatus. Ką tas vairuotojas žino? Atėjo tikrinti, suskaičiavo pinigus. Klausia vairuotojo: „Ar turi dar?” tas ištraukė savo piniginę. Užpajamavo ir jos turinį, baudą skyrė, nes kasa nebeatitinka parduotų bilietėlių skaičiaus.
Dabar turgaus prekiautojai raginami įsigyti kasos aparatus, girdi, niekas jų nebaus, jei kas ir ne taip. Kurgi ne... Bus visokių nesąmonių, tikrai.
- Ar galėtumei šiandien save priskirti prie tų verslininkų, kuriems sekasi?
- Manau, kad galiu. Turiu šeimą, turiu sveikatos - ko bereikia?
- Klausimas, kurį pateikiu dažnam verslininkui: ar labai mėgsti pinigus?
- Kas jų nemėgsta? Žiūrint dar kaip mėgti? Negalima visur matyti vien tik pinigus – turi būti sveiko proto ribose. Juk yra dalykų, kurių už jokius pinigus nenupirksi. Man svarbu, kad Šiauliuose nebūtų paslaugų monopolio, todėl savo laiku nesijungiau ir nesileidau nuperkamas.
- Ar dažnai tenka jausti graužiantį „kirminą” - sąžinę?
- Būna. Kartais, atrodo, galėjai kitaip pašnekėti ar padaryti...
- Ar labai smaugia mokesčiai?
- Be proto. Jei užsienyje verslininkai dažnai pirmus metus mokesčių nemoka, tai čia (atsidariau įmonę) turėjau mokėti, nors jokios veiklos dar nevykdžiau... Dar neįsibėgėjau, kaip reikia, o jau pasirodė tikrintojai. Moku už viską.
- Ar tiesa, kad verslininkai per darbą gyvenimo nebemato?
- Taip. Dirbi, jeigu nori eiti į priekį...
- Kaip dažnai sėkmingam verslui reikia skaičiuoti pinigus?
- Labai dažnai. Negali elgtis šitaip: šiandien uždirbau ir valio! Turi žiūrėti, kas bus ateity. Mano veikla susijusi su transporto paslaugomis ir, būna, sudaužomos mašinos. Tada reikia greitai viską suskaičiuoti bei „perdėlioti” - nepaliksi žmogaus be darbo.
- Verslą pradėjai seniai, kai dar siautėjo „laukinis kapitalizmas”. Ar teko su tuo susidurti asmeniškai: reketu, šantažu ar pan.?
- Neteko. Kažkaip sekėsi. Kiek važinėjau ir kiek prekiavau – su niekuo panašiu nesusidūriau.
- Ar esi prietaringas? Gal turi laimę nešantį talismaną arba ką nors panašaus?
- Ne. Ką pats sutaupei – tas tavo, o ką pražioplinai – tą pražioplinai... (Šypteli).
- Ką galima patarti pradedančiam verslininkui?
- Neskaičiuok kiek uždirbsi nuo pelno. Kitas sako: „Štai pradėsiu verslą ir uždirbsiu tiek ir tiek. Tačiau kai pradedi, pamatai, jog aplinkybės kiek kitokios: turi sumokėti tam ir anam, ten neišėjo, o ten – nesutarei... Rožinės svajonės sklaidosi, o jei dar, neduok Dieve, banko paskolą pasiėmei – tave pasmaugia visai... (Nesu gyvenime nė karto ėmęs banko paskolos). Santaupos? Po truputį. Nereikia skubėti. Žinoma, jeigu nori greitai ir daug, tuomet kas kita.
- Kokios dažniausios pradedančiųjų verslininkų klaidos?
- Prisiima paskolų, prisiperka mašinų, kitų ne pačių svarbiausių dalykų, o kai pradeda verslą, pamato, kad neišeina, kaip norėtųsi. Nereikėtų pasitikėti viskuo ir visada, ypač, jei siūloma už paslaugas arba produkciją atsiskaityti vėliau.
- Kaip dažnai tenka skirti pinigų labdarai?
- Tenka. Šiandien rėmėme krepšinio klubą: draugas subūrė vaikus žaisti krepšinį, už savo pinigus ir tik iš idėjos. Paprašė pagelbėti. Daviau jam autobusą: tenusiperka kuro ir tevažinėja. Paskui su vienu miesto viešbučiu maitinome mėnesį laiko nakvynės namų gyventojus. Tiksliau, jie maitino, o aš vežiojau.
- Kiek verslininkui yra svarbi „respektabili” išvaizda?
- Gal ir svarbu, bet kad pats nesusidūriau... Mane galima pamatyti ir paišinomis rankomis garaže. Arba atėjęs įsidarbinti klausia, kur savininkas, o čia aš išlendu iš po mašinos... (Juokiasi). Kostiumas, kaklaraištis arba rytą daromos šukuosenos - man tai nebūdinga.
- Ar tiki reklamos galia, o gal manai, jog kiekvienas susiranda pats, ko jam reikia.
- Pati geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Jeigu kažkam įtikai, pasakė savo draugui, tas - kitam, ir t. t. Vieni per kitus – geriausia reklama. Ne kas, kai kitas išsireklamuoja, o vėliau paaiškėja, kad ne viskas jau taip ir gražu. Todėl tegul kalba darbai.
Dosje
Gimė ir užaugo Šiauliuose. („Aš tik už Šiaulius!”) Mokėsi tuometinėje miesto 13-oje vidurinėje mokykloje, vėliau baigė 43-iąją profesinę technikos mokyklą. Daug dirba ir teigia laisvalaikio per daug neturįs. Mėgsta su šeima keliauti. Žmona Genovaitė darbuojasi jo įmonėje, dukra Armida baigė ekonomikos studujas Šiaulių universitete, sūnus Aivaras baigė pirmą kursą M. Romerio universitete. „Mėgstame su šeima televizijos žaidimus...” - vardija verslininkas laidas, kuriose jiems teko dalyvauti.
