Verslininkė D. Glodenė teigia, jog versle dukart du – ne visuomet lygu keturiems...
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Dosjė: Verslininkė Daiva Glodenė darbuojasi optikos srityje. Šiaulietė nuo gimimo. Baigusi tuometinę 5-ąją vidurinę mokyklą studijavo prekybos ekonomiką Vilniaus universitete. Po studijų sugrįžo dirbti į Šiaulius. Užaugino sūnų ir dukterį. Dukra šiemet baigia magistrantūros studijas, sūnus magistro diplomą gavo keleriais metais anksčiau ir šiuo metu darbuojasi informacinių technologijų srityje. Laisvalaikiu D. Glodenė mėgsta keliauti. Viena iš labiausiai įsiminusių jos aplankytų šalių – Meksika.

- Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmogus, pasiryžęs tapti verslininku?

- Reikia daug iniciatyvos bei entuziazmo. Tai turbūt svarbiausias variklis. Negalima nuleisti rankų net tada, kai nesiseka. Idėjų žmonėse daug, tačiau įgyvendintų idėjų – kur kas mažiau. Jaunystėje ir aš pati buvau pilna visokių idėjų, o dabar tapau atsargesnė (šypsosi).

- O kokią vietą čia užima pinigai (kapitalas)?

- Be pinigų verslo nepradėsi. Mažiausias krustelėjimas – ir jau pinigai. Licencijos ir kitokie dalykai.

- Kaip atstovaujate savo socialinei klasei?

- Niekada savęs nepristatau kažkaip išskirtinai. Panašiai kaip ir dauguma pažįstamų verslininkų arba verslininkių: sutikęs gatvėje neatskirtumei. Aišku, atstovaujant didelėms įmonėms iškyla prestižo dalykai: apranga, automobilis, aksesuarai. Tačiau tai ne tikslas, bet ką žmogus pasiekė, jo gyvenimo būdas.

- Kas jus paskatino kurti savo verslą?

- Noras dirbti. Taip, dirbti galima ir kito savininko įmonėje... Tuo metu apmąsčiau įvairius variantus, o gavusi pasiūlymą ėmiausi savojo verslo. Pinigų irgi per daug nebuvo, bet verslo pradžiai užteko (juokiasi).

- Ar šiuo metu galėtumėte teigti, kad jums iš tikrųjų sekasi?

- Sunku būtų pasakyti, kad man labai sekasi... Sunkūs laikai. Bulvaras tuštėja. Bet mes išgyvensime. Tikrai.

- Klausimas, kurį išgirsta visi, be išimties, verslininkai: ar mėgstate pinigus?

- Taip, tiek, kiek jų man reikia savo poreikiams patenkinti.

- Ir ar dideli tie jūsų poreikiai?

- Aš niekada neskaičiavau, nes žinau, kaip tai sunkiai pasiekiama. Viena, ką galiu pasakyti: savo planų ir svajonių įgyvendinimui man reikėtų daugiau, negu dabar galiu uždirbti.

- Ar dažnai jus, kaip verslininkę, graužia sąžinė?

- Dėl ko?.. Tikrai ne. Aišku, pasitaiko klaidų, būna nesusipratimų, negalėjimų, bet su klientais, su tiekėjais, su partneriais elgiuosi sąžiningai. Dėl to sąžinė negraužia. Gal tik kad nepateisinu darbuotojų lūkesčių – negauna tiek, kiek jie norėtų, kad galėtų gyventi. Tai yra sunku.

- Jūsų požiūris į valstybės politiką smulkaus verslo atžvilgiu?

- Labai nesismulkindama atsakysiu šitaip: yra sunku. Labai smogė PVM'as, nes visiems padidėjo  keliais procentais, o mums – 16 proc. Aišku, persiskaičiuojame, atsigauname, tačiau bendrai toji politika nėra linksma. Bent jau kol kas.

- Ar belieka laiko šeimai, pomėgiams, laisvalaikiui?

- Taip, tik reikia planuoti. Be to, vaikai jau gyvena nebe kartu. Patinka kelionės, tik jas pastaruoju metu irgi teko apriboti...

- Sakoma, jog pinigai mėgsta būti skaičiuojami. Ką galėtumėte pridurti?

- Iš tikrųjų reikia skaičiuoti. Atkreipiau dėmesį į savo kolegas: kuo jie daugiau turi, tuo labiau skaičiuoja... Taupo net. Gal todėl daugiau ir turi (juokiasi).

- Verslą pradėjote prieš 14 metų. Ar teko susidurti su neigiamais „laukinio kapitalizmo” reiškiniais?

- Pati nesusidūriau, tačiau parduotuvės darbuotojoms teko išsigąsti: prie gretimų (ne mūsų) durų buvo padėtas sprogmuo. Šeštadienio rytą šiukšliadėžę su sprogmeniu sargas nunešė į šiukšlių konteinerį. Tik tada įtarė kažką negero... Kai atvykau į darbą, čia viskas buvo aptverta, parduotuvės nedirbo. Tačiau baigėsi laimingai.

- Ar tikite pranašingais ženklais, galbūt turite sėkmės talismaną ar panašiai?

- Manau, kad ne, tačiau kartais... Bet savęs prietaringa nelaikau.

- Ką patartumėte pradedančiajam verslininkui?

- Paieškoti naujų, originalių idėjų ir apsišarvuoti didele kantrybe jas įgyvendinant.

- Kodėl didelė dalis verslininkų bevelija tik pirkti-parduoti, o ne patys bando kažką sukurti?

- Gamybai, ypač pradžiai, reikia didesnių investicijų, kapitalo. Skirtingi dalykai - atsidaryti parduotuvę ar pasistatyti gamyklą. Žinoma, kitas dalykas – idėjų trūkumas. Dideles gamyklas pastatyti yra labai sunku. O maža – ką gamintų?

- Mūsų pašnekesį skaitysiančioms moterims būtų įdomu sužinoti, kiek suknelių kabo jūsų drabužių spintoje?

- Nedaug. (Juokiasi.) Labiau mėgstu kelnes ir kostiumėlius.

- Kiek dėmesio skiriate savojo verslo reklamai?

- Reklama, be abejo, reikalinga, tam skiriu daug dėmesio, tik pastaruoju metu mažai begaliu skirti pinigų. Sakote, niekas reklamos neskaito, nežiūri ir nesiklauso? Tas tiesa, bet kažkiek informacijos, net jeigu ji praleidžiama pro ausis, vis tiek užsilieka.

- Ar visuomet versle 2x2=4?

- Visaip būna (šypsosi). Pasitaiko ir skirtingų dalykų arba atsakymas būna „minus keturi”.



 
Straipsnių peržiūros
93972307
Į viršų