"Pagal pagrindinį ūkio raidos scenarijų konservatyviai įvertinus bankų paskolų nuvertėjimo nuostolius, jiems padengti papildomai reikia apie 60 mln. litų. Nors tai tėra vos 0,8 proc. dabartinės sistemos kapitalo bazės, toks kapitalo papildymas padėtų spręsti balansų problemas ir užtikrinti saugią bei stabilią bankų veiklos aplinką", - komentuodamas atliktą finansų sistemos testavimą nepalankiomis sąlygomis teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Testas parodė, kad ekstremalaus eksporto nuosmukio atveju bankų sistemai iki 2012 metų pabaigos galimiems nuostoliams padengti reikėtų pritraukti apie 230 mln. litų, o drastiškai pakilus palūkanų normoms arba pakilus nekilnojamojo turto kainoms Švedijoje - apie 650 mln. litų papildomo kapitalo. 

Skaičiuojant ekstremalaus eksporto nuosmukio scenarijų, buvo laikoma, kad eksportas smuks 8,5 proc., tai yra jo apimtys sumažės maždaug 4,5 mlrd. litų. Antruoju atveju, vertinant drastišką palūkanų normų kilimą, buvo skaičiuojama pagal scenarijų, kai pradžioje palūkanų normos šokteli daugiau kaip 4,5 procentinio punkto, po to nusistovi ir būtų didesnės maždaug 2,6 procentinio punkto. Išsipildžius šiai rizikai palūkanų normos apsistotų maždaug tiek 4,4-5,4 proc. punkto. Tačiau tokio masto grėsmės laikomos mažai tikėtinomis.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalgoje pabrėžiama, kad bankai turi ilginti savo įsipareigojimų laiką ir skolinti atsakingai. Teigiama, kad tai padėtų išvengti praeities klaidų: sparčiai kylančių nekilnojamojo turto kainų ir nepamatuotų spekuliacijų rinkoje. 

Siekiant sumažinti plataus masto krizių tikimybę ateityje, parengti atsakingo skolinimosi principai, diskutuojama apie kitas makrolygio rizikos ribojimo priemones, kurios turėtų atgrasyti nuo azarto. Atsakingo skolinimo principai yra grindžiami paskolos ir užstato santykiu, periodinės įmokos ir pajamų santykiu, tinkamo informacijos atskleidimo ir rizikos valdymo taisyklėmis. 

Rizikos valdymo taisyklės, kurias tvirtins Lietuvos banko valdyba, mūsų šalyje būtų taikomos pirmą kartą. Planuojama, kad jos įsigaliotų šių metų antrąjį pusmetį. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar negalėjo atsakyti, ar taisyklės galios tik bankams, ar ir kredito unijoms.

Siekiant užkirsti kelią nekilnojamojo turto kainų augimui ir užtikrinti tvarią ekonominę plėtrą, bus nustatomas kredito lygio ir turto vertės santykis. Siekiama nustatyti, kad paskola neviršytų 85 proc. nekilnojamojo turto vertės. Šiuo metu šis santykis yra maždaug 80 proc.

Nustatant kredito grąžinimo įmokos ir oficialių pajamų santykį norima apsaugoti vartotoją nuo per didelės rizikos. Taip pat bus siekiama įpareigoti bankus tinkamai informuoti kredito gavėjus apie jų prisiimamus įsipareigojimus.

Dabartinė finansinės sistemos situacija yra įvardinama kaip stabili ir į jos perspektyvas žvelgiama su tam tikru optimizmu.

"Džiugu tai, kad atsigavimo daugėja ir perspektyvos turėtų būti neblogos. Sunkmečio laikotarpiu mūsų rizikos premija buvo viršijusi 8 proc. punktus, šiandien mes pasiekėme ikikrizinį lygį, taip pat ir VILIBOR turime ikikrizinio lygio, ir Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas yra nukritęs. Tai rodo, kad šioje pasaulio dalyje su viešaisiais finansais viskas yra tvarkoje", - sakė V. Vasiliauskas. 

Prognozuojama, kad šiuos metus bankinis sektorius baigs pelningai, paskolų sektorius augs 4-5 proc. ir padidės maždaug 61 mlrd. litų. 

Finansinio stabilumo apžvalgas Lietuvos banko skelbia kartą per metus.

Eltos inf.