Siūloma nustatyti, kad laiduotoju gali būti tik asmuo, turintis pakankamai turto prievolei, už kurią laiduojama, įvykdyti.

Tokį Civilinio kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Gediminas Navaitis.

Projektu siekiama tobulinti laidavimo kaip vieno iš prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto reguliavimą ir efektyviau apsaugoti tiek skolininkų, tiek kreditorių interesus.

Projektu siūloma įtvirtinti, kad užtikrinant prievolės įvykdymą tiek skolininkas, tiek kreditorius galėtų pasiūlyti arba reikalauti laidavimo tokio asmens, kuris turi pakankamai turto, išskyrus tuos atvejus, kai laidavimas atsiranda įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu.

"Patikslinus teisinį reguliavimą, būtų išvengiama tokių atvejų, kuomet sutartinio laidavimo atveju kreditorius reikalauja asmens, kuris neturi pakankamai turto ir tikėtina, kad tokio turto niekada neturės, laidavimo. Tokie atvejai iš esmės nėra suderinami su laidavimo instituto paskirtimi ir neužtikrinta ne tik kreditoriaus ar skolininko, bet ir paties laiduotojo turtinių interesų apsaugą. Vertinant dabartinio reguliavimo trūkumus ir jų pagrindu susiklosčiusią ydingą praktiką, laidavimas iš esmės atlieka ne prievolių įvykdymo užtikrinimo, tačiau laiduojančio asmens kontrolės funkcijas", - sako G. Navaitis.

Pasak jo, iš esmės siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama prevencinių tikslų, t. y. siūlomos nuostatos sudarys sąlygas laiduotoju pasirinkti asmenį, kuris turi pakankamai turto ir galės užtikrinti tinkamą skolininko prievolių įvykdymą. Be to, manytina, kad atskiroje straipsnio dalyje apibrėžus, kas gali būti laiduotojas, teismų praktikoje būtų formuojami sąvokos "asmuo, turintis pakankamai turto" kriterijai.

Be kita ko, siūlomu teisiniu reguliavimo būtų suvienodinamos kreditoriaus ir skolininko teisės, įtvirtinant galimybę atitinkamai reikalauti ar siūlyti tik tokio asmens laidavimo, kuris turi pakankamai turto.

"Tuo tarpu šiuo metu laidavimo sutartys yra sudaromos neįsitikinus, jog laiduotojas galės tinkamai įvykdyti prievolę pareikalavimo momentu. Sudėtinga paaiškinti laidavimo sutarčių sudarymą, pagrįstą tikėjimu, jog laiduotojas gali ateityje turėti pajamų ir turto, kurio pakaktų prievolei įvykdyti. Pagrindžiant tai, reikia nurodyti, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje pripažįstama kreditoriaus atsakomybė už tinkamą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo pasirinkimą. Kreditoriaus numatoma perspektyva dėl laiduotojo turto numatomo padidėjimo turi nepažeisti bendrųjų principų ir nebūti pernelyg didelė", - sako pataisos iniciatorius.

Pasak jo, praktikoje gausu pavyzdžių, kai bankai ir kitos kredito įstaigos, nepaisydami jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, reikalauja laidavimo, nevertindami nei laiduotojo finansinės būklės, nei galimybės realizuoti užtikrinimo priemonę.

"Manytina, kad laidavimo teisinis reguliavimas, be kita ko, taip pat turėtų būti suderintas su atsakingo skolinimosi principais", - mano G. Navaitis.

Šiuo metu įtvirtintas teisinis reguliavimas numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti bet kurio konkretaus asmens laidavimo, tuo tarpu skolininkas turi teisę pasiūlyti tik tokį asmenį, kuris turi pakankamai turto prievolei įvykdyti.

Eltos inf.
 
Straipsnių peržiūros
94052929
Į viršų