Šalies bankai šiemet gavo daugiau grynųjų palūkanų pajamų: šių metų pirmąjį pusmetį jų uždirbo per 712 mln. litų - t. y. 204 mln. litų, arba 40 proc., daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Komisinių pajamos, tikimasi, augs 13 proc.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, labiausiai pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius.
"Tačiau galimybių pigti pačių bankų finansavimo šaltiniams nėra daug, todėl, norėdami išlaikyti stabilias palūkanų pajamas ar jas auginti, bankai turėtų skolinti daugiau", - antradienį Lietuvos banke vykusioje spaudos konferencijoje prognozavo V. Vasiliauskas.
Atsigaunant šalies ekonomikai pradedama grąžinti vis daugiau neveiksniomis laikytų paskolų. Gerėjantiems šalies bankų pelno rodikliams įtakos turėjo ir tai, kad mažėja atidėjiniai blogoms paskoloms.
Antrąjį ketvirtį paskolų portfelis mažėjo šiek tiek daugiau nei pirmąjį - 0,8 mlrd. Lt (1,3 proc.). Paskolų mažėjimą lėmė tai, kad jų vis dar grąžinama daugiau negu suteikiama naujų. Pirmąjį pusmetį bankai suteikė 4 mlrd. Lt naujų paskolų.
Šių metų pirmąjį pusmetį bankai aktyviau kreditavo valstybės sektorių. Paskolos privačioms įmonėms sudarė didžiausią paskolų portfelio dalį - 47,6 proc., o gyventojams suteiktų paskolų (daugiausia - paskolos būstui įsigyti) dalis liepos 1 d. sudarė 43,2 proc. paskolų portfelio.
Per antrąjį ketvirtį paskolos litais padidėjo 76 mln. Lt ir liepos 1 d. sudarė 27 proc. paskolų portfelio.
Paskolų būstui įsigyti portfelio kokybė gera - specialieji atidėjiniai šioms paskoloms sudarė 3,2 proc. tokių paskolų portfelio. Prasčiausia yra vartojimo paskolų kokybė. Šių paskolų specialiųjų atidėjinių rodiklis mažėjant paskolų portfeliui per ketvirtį padidėjo 0,6 procentinio punkto, iki 12,8 proc.
Eltos inf.
