Romualdas BALIUTAVIČIUS

 

Trumpas dosjė:

 

- Kas pastūmėjo imtis nuosavo verslo?

- Gal mano charakteris? Jis gana sunkus, nemėgstu šokti pagal kitų dūdeles - būti marionetė. Gerai, kol viskas gerai... Bet ateina laikas, kai norisi dirbti sau. Apie tai seniai galvojau, o dirbdamas ankstesniuose darbuose įgijau patirties. Užsiimu teisinių paslaugų teikimu, dokumentų rengimu, skolų išieškojimu...

- Kažkodėl pastaroji veikla labiau asocijuojasi su  skustagalviais, kampuotais, juodas odines striukes vilkinčiais vyrukais...

- (Šypsosi). Mušti nereikia – viskas daroma teisinėmis priemonėmis: siuntinėjami rašteliai skolininkams, bendraujame su jais, ieškome abiem pusėms priimtino kompromiso – turime savų metodų. Būna, žmogus neturi pinigų, o kartais – turi, tačiau piktybiškai nenori mokėti...

- Kokios mintys kamavo prieš žengiant lemtingąjį žingsnį į privatų verslą?

- Galvojau, kaip viskas bus? Ar nebankrutuosiu iš karto? Ar viskas seksis gerai? Juk pradėti reikėjo faktiškai nuo nulio. Nebuvo nė vieno savo kliento. Atsidarei įmonę ir sėdi ... Reikėjo įgyti ir vadybininko, ir rinkodaros specialisto įgūdžių, žinių. Teko viskuo domėtis pačiam.

- Kaip reklama? Koks dėmesys buvo skiriamas jai, kaip priemonei surasti klientų?

- Pradžiai apsiėjau be reklamos. Klientai apie mane sužinodavo metodu „iš lūpų į lūpas”. Tai pati geriausia reklama. Atėjo vienas, patiko, papasakojo kitiems...

- O kokie verslo reikalai dabar, kai daugelis dejuoja dėl juos ištikusio sunkmečio?

- Kiekvieną dieną vis aukštyn... Ar galiu save priskirti prie tų, kam sekasi? Norėčiau, kad taip būtų... Nors nelyginu savęs su kitais, be to, nežinau, kaip sekasi „kitiems”.

- Tai gal pavyko išdirbti kokią „sėkmės formulę”?

- Darbas bei įdėtos pastangos. Viskas pasiekiama juodu darbu. Reikia sukurti gerą vardą. O jei dirbsi bet kaip, greitai klientų nebeturėsi...

- Pašnekėkime apie pinigus. Ar labai juos mėgstate?

- Saikingai. Dideli pinigai atneša ir daug rūpesčių. Pinigų turi užtekti pragyvenimui, mokesčiams, būtiniausiems poreikiams, poilsiui. Santaupos? Reikia stengtis ir taupyti. Kita vertus, įmonė dar jauna ir daug kur reikia investuoti...

- Ar kada teko skaičiuoti, kiek reikėtų pinigų, norint patenkinti visas jūsų reikmes?

- Daugumą to, ko norėjau, jau turiu... Šeimą, butą, mašiną... Nuosavas namas, kruizas laivu aplink pasaulį – viso to irgi norisi, bet čia jau tolimesniojo plano svajonės. Kada nors ateityje... O dabar gerai ir gana to, ką turim.

- Koks jūsų, kaip verslininko, požiūris į mokesčius valstybei? Ar valstybė jais nepiktnaudžiauja ir ar padeda verslininkui verstis?

- Nesu ekonomistas, bet, mano požiūriu, čia esama keistinų dalykų, įstatymų. Ne viskas padaryta taip, kaip reikėtų. Valstybė nepadeda. Atsidarei įmonę ir jau pirmam mėnesiui baigiantis ateina pranešimai susimokėti mokesčius. Krūvos sąskaitų. Atrodo, nieko daug nenuveikei, o mokesčių... Juk galėtų taikyti Vokietijos modelį ir pirma leisti verslininkui atsistoti ant kojų – kuriam tai laikui atleisti nuo mokesčių pradedantį verslininką. Dabar pelno – nulis, o mokesčiai...

Taip, yra visokie integracijos fondai ugdyti verslumui, tačiau pabandykite kas nors jas gauti. Turi nueiti tokius Kryžiaus kelius...

- Ar visuomet konkurencija versle yra „teisinga”?

- Su kitokia nesusidūriau... Taip, girdėjau apie save atsiliepimų, esą aš nebedirbu, įmonė – bankrutuojanti. Tačiau kas ir kokiu tikslu visa tai skleidžia – nežinau. Gal kam ir naudinga? Aš pats į tokius dalykus nesiveliu.

- Klaidos, visokie neįskaičiavimai... Sakoma, kad to neišvengia dažnas pradedantysis verslininkas?

- Viskas buvo sklandžiai. Pradėdamas nebuvau naujokas ir nebe pirma diena šiame darbe... Per laiką prisirankiojau reikiamos informacijos... Turiu suvokimą. Kad ir ateityje šitaip...

- Kiek jūsų pasirinktos srities verslininkui yra svarbus išorinis įvaizdis?

- Aš mėgstu minimalizmą ir orientuojuosi į vidutines pajamas gaunantį žmogų. Nesiekiu kažkam padaryti įspūdžio... Pažiūrėkite į mano mašiną – ji nebe nauja. Ne to aš siekiu: ne naujos mašinos, ne brangaus laikrodžio, kad galėčiau pasirodyti prieš klientus. Man visų svarbiausia - teikti kokybiškas paslaugas. O nuomonę kiekvienas susidarys pats.

- Ar samdote darbuotojus? Kokias kriterijais remiantis atsirenkate bendradarbius?

- Taip. Neseniai kolegė išvažiavo į magistrantūros studijas Danijoje. Bendradarbių iš pažįstamų rato geriausia nesirinkti visai... Paskui tik būna bėdų, o prireikus sunku būtų tokį atleisti iš darbo... Svarbu, kad nereikėtų sėdėti ir už kažkurį dirbti pačiam, kas išmanytų įstatymus ir atsivertęs kodeksą žinotų, kur ir ką pasiskaityti. Tada valio. Pirmyn. O svarbiausia priimant į darbą – žinios, ką žmogus sugeba. Būna, kad ateina į pokalbį ir pirmiausia klausia: „Kiek duosite algos?” - Atsakau: „O kiek nori?” Kitas pareiškia: „Pradžiai du su puse tūkstančio į rankas...” - „O ką moki?” - klausiu. - „Kai reikės, tada ir pasiskaitysiu”, - girdžiu atsaką. Kaip galėčiau jam mokėti tokius pinigus, kai pretendentas į darbo vietą nežinia ką moka, nors ir turi pagrindus? Pažiūrėkim, koks šiandien Šiauliuose darbo užmokesčio vidurkis – apie 1500 litų, o jis prašo šitokių pinigų!

- Kaip dažnai darbe jus graužia sąžinė?

- Per tuos 15 mėnesių kiaulysčių nepridariau, todėl ir sąžinė manęs negraužia.

- Minėjote, jog mėgstate šeimininkauti virtuvėje... Ar teko kada „prisvilinti blynus”?

- Žmonės teigia, kad esu „gimęs su marškinėliais”. Laimės vaikas. Viskas sekasi. Negalėčiau teigti, jog mano gyvenimas nenusisekė... Todėl ir prikepinęs nesu nieko. „Firminis” mano patiekalas? Geri virėjai savo paslapčių neišduoda (šypsosi). Patinka gaminti čenachus, virti žuvienę, trintą grybų arba brokolių sriubą (skanios išeina). Receptų susirandu interneto svetainėse. Tik svarbu, kaip sugebi paruošti tą ar kitą patiekalą. Juk jeigu recepte nurodyta dėti į puodą dvi česnako skilteles, tai dar nereiškia, kad taip ir turi būti: vienam gal ir trijų bus per mažai, o kitam – vienos skiltelės per daug. Be to, dar galima ir reikia patiekalą praturtinti savo turimais ir mėgstamais prieskoniais. Daug kas priklauso nuo prieskonių. Nuo to, kaip paruoši patiekalui mėsą... Ar įpilsi vyno, o gal - šlakelį konjako?

- Ar pritartumėt minčiai, jog tikras vyras be mėsos negali būti nė vienos dienos?

- Tikrai taip. Man mėsos ant stalo turi būti kiekvieną mielą dieną.