Rytų Europos šalys, neįeinančios į euro zoną, nerimauja, kokią įtaką skolų krizė ir bendros valiutos bloko reakcija į ją gali turėti jų narystės perspektyvai, pareiškė šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lenkija.

"Mes norėjome aptarti naujausius įvykius ir pasidalyti bendrais rūpesčiais, - pareiškė valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Mikolajus Dovgielevičius (Mikolaj Dowgielewicz) po ES pareigūnų susitikimo Briuselyje.

Europos ministrai iš Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Čekijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos susitiko Briuselyje pirmadienio rytą aptarti skolų krizės euro zonoje ir galimų būdų jai paveikti.

"Mano manymu, labai svarbu, kad šios šalys aktyviai dalyvauja diskusijoje, - sakė M. Dovgielevičius žurnalistams Briuselyje. - Diskusijos dėl euro ateities turi vykti ne tik tarp euro zonos šalių".

Visos septynios valstybės įsipareigojo prisijungdamos prie ES 2004-aisiais įsivesti bendrąją Europos valiutą, tačiau neturi daug galimybių būti išklausytos, nes neįsileidžiamos į vis dažniau rengiamus susitikimus dėl euro likimo.

"Varšuva nori nuoseklaus valdymo mechanizmo Europoje, kad Europoje nebūtų steigiami du skirtingi klubai", - sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) po susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu van Rompėjumi (Herman Van Rompuy) Briuselyje.

Eltos inf.