Lietuvos bankas savo interneto svetainėje adresu www.lb.lt/ikainiai pradeda skelbti standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų taikomus fiziniams asmenims.
Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Vaidievučio Geralavičiaus, žmonėms suteikiama galimybė palyginti skirtingose bankuose, kredito unijose bei mokėjimo įstaigose taikomus įkainius ir pasirinkti geriausias sąlygas.
Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiami 37 standartinių įkainių tarifai šalies bankuose. Nurodomos vietinių pervedimų litais, pervedimų užsienio valiuta, gautų lėšų įskaitymo, sąskaitos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų, valiutos keitimo, debeto kortelės išdavimo ir tvarkymo, įmokų už paslaugas, tiesioginio debeto kategorijos. Atskiroje lentelėje skelbiami pigiausių paslaugų teikėjai.
Lietuvos banko duomenimis, vietinių pervedimų į kitą banką kainos 2008 m. siekė 1,14 lito už pervedimą internetu ir 3,05 Lt mokant banko skyriuje. 2009 m. atitinkamai 1,20 Lt ir 3,15 Lt, 2010 m. - 1,30 Lt ir 3,25 Lt.
Mokėjimų negrynais pinigais skaičius Lietuvoje tolygiai auga ir 2010 m. siekė maždaug 230 mln. operacijų. Pajamų už pervedimų mokesčius dalis bendrose bankų pajamose nekyla, todėl, Lietuvos banko atstovų nuomone, komercinių bankų negalima kaltinti lupikavimu.
V. Geralavičiaus teigimu, galima pastebėti bankų paslaugų diversifikavimo tendenciją - dauguma bankų stengiasi perkelti savo paslaugas į internetą.Tuo tarpu mokėjimais banko skyriuose specializuojasi mažesni šalies bankai. Ryškėja ir bankų administruojamų mokėjimų už paslaugas vystymosi kryptis - didieji bankai didina savo įkainius, taip stengdamiesi atsisakyti tokio pobūdžio veiklos.
Apibendrindami Lietuvos bankų ir mokėjimo įstaigų įkainių dydžius, Lietuvos banko atstovai pabrėžė, kad, išskyrus pervedimus eurais, pervedimų mokesčiai Lietuvoje nėra per daug dideli - pagal šį rodiklį vidutinis banko sąskaitos eksploatavimo mokestis mažesnis tik Bulgarijoje, tuo tarpu informacijos apie bankų įkainius skaidrumas ir palyginamumas yra geriausias visoje ES.
Komentuodami galimas priemones mažinti mokėjimų eurais kainas, Lietuvos banko atstovai nurodė, kad šiuo metu neturintys teisinių svertų, tačiau viliasi, kad viešumas mokėjimo rinkoje privers bankus peržiūrėti taikomus įkainius. Didesnių permainų tikimasi Lietuvos bankui suteikus daugiau galių reguliuoti šį sektorių.
"Šiuo metu neturime teisinių galių vertinti, ar nustatant mokėjimo paslaugų įkainius nepiktnaudžiaujama, ar jie ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. Tačiau po priežiūros institucijų pertvarkos pakeisti teisės aktai suteiks Lietuvos bankui realų teisinį pagrindą tokius klausimus spręsti", - konstatavo V. Geralavičius.
Pasak jo, įkainių klausimas keliamas ir Europos Sąjungos (ES) lygiu. Neseniai Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas inicijavo tyrimą dėl bankų įkainių skaidrumo ir palyginamumo. Tyrimu norima išsiaiškinti, kokias iniciatyvas taiko ES valstybės narės, siekdamos didinti bankų įkainių skaidrumą ir palyginamumą.
Eltos inf.
Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Vaidievučio Geralavičiaus, žmonėms suteikiama galimybė palyginti skirtingose bankuose, kredito unijose bei mokėjimo įstaigose taikomus įkainius ir pasirinkti geriausias sąlygas.
Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiami 37 standartinių įkainių tarifai šalies bankuose. Nurodomos vietinių pervedimų litais, pervedimų užsienio valiuta, gautų lėšų įskaitymo, sąskaitos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų, valiutos keitimo, debeto kortelės išdavimo ir tvarkymo, įmokų už paslaugas, tiesioginio debeto kategorijos. Atskiroje lentelėje skelbiami pigiausių paslaugų teikėjai.
Lietuvos banko duomenimis, vietinių pervedimų į kitą banką kainos 2008 m. siekė 1,14 lito už pervedimą internetu ir 3,05 Lt mokant banko skyriuje. 2009 m. atitinkamai 1,20 Lt ir 3,15 Lt, 2010 m. - 1,30 Lt ir 3,25 Lt.
Mokėjimų negrynais pinigais skaičius Lietuvoje tolygiai auga ir 2010 m. siekė maždaug 230 mln. operacijų. Pajamų už pervedimų mokesčius dalis bendrose bankų pajamose nekyla, todėl, Lietuvos banko atstovų nuomone, komercinių bankų negalima kaltinti lupikavimu.
V. Geralavičiaus teigimu, galima pastebėti bankų paslaugų diversifikavimo tendenciją - dauguma bankų stengiasi perkelti savo paslaugas į internetą.Tuo tarpu mokėjimais banko skyriuose specializuojasi mažesni šalies bankai. Ryškėja ir bankų administruojamų mokėjimų už paslaugas vystymosi kryptis - didieji bankai didina savo įkainius, taip stengdamiesi atsisakyti tokio pobūdžio veiklos.
Apibendrindami Lietuvos bankų ir mokėjimo įstaigų įkainių dydžius, Lietuvos banko atstovai pabrėžė, kad, išskyrus pervedimus eurais, pervedimų mokesčiai Lietuvoje nėra per daug dideli - pagal šį rodiklį vidutinis banko sąskaitos eksploatavimo mokestis mažesnis tik Bulgarijoje, tuo tarpu informacijos apie bankų įkainius skaidrumas ir palyginamumas yra geriausias visoje ES.
Komentuodami galimas priemones mažinti mokėjimų eurais kainas, Lietuvos banko atstovai nurodė, kad šiuo metu neturintys teisinių svertų, tačiau viliasi, kad viešumas mokėjimo rinkoje privers bankus peržiūrėti taikomus įkainius. Didesnių permainų tikimasi Lietuvos bankui suteikus daugiau galių reguliuoti šį sektorių.
"Šiuo metu neturime teisinių galių vertinti, ar nustatant mokėjimo paslaugų įkainius nepiktnaudžiaujama, ar jie ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. Tačiau po priežiūros institucijų pertvarkos pakeisti teisės aktai suteiks Lietuvos bankui realų teisinį pagrindą tokius klausimus spręsti", - konstatavo V. Geralavičius.
Pasak jo, įkainių klausimas keliamas ir Europos Sąjungos (ES) lygiu. Neseniai Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas inicijavo tyrimą dėl bankų įkainių skaidrumo ir palyginamumo. Tyrimu norima išsiaiškinti, kokias iniciatyvas taiko ES valstybės narės, siekdamos didinti bankų įkainių skaidrumą ir palyginamumą.
Eltos inf.
