Pramonininkų konfederacijos sudaromas šalies apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį išsilaikė augimo zonoje - apskaičiuotoji indekso reikšmė siekia 53 punktus. Tokia indekso vertė žada didesnį šalies pramonės gamybinių pajėgumų apkrovimą.
Vis dėlto didžiųjų gamintojų optimizmas smunka trečią ketvirtį iš eilės. Pirmąjį šių metų ketvirtį padidintas neapibrėžtumo lygis užfiksuotas visuose sektoriuose, o trijose šakose - medienos ir baldų, tekstilės ir drabužių, chemijos - lūkesčiai smuko žemiau kritinės 50 punktų ribos. Vadinasi, šiuo laikotarpiu veikiausiai stebėsime labai lėtą Lietuvos apdirbamosios pramonės, ypač maisto ir gėrimų, plėtrą, tačiau keli sektoriai laikinai gali išgyventi stagnaciją.
Sudėtinga situacija išorės rinkose skatina respondentus atsargiai vertinti eksporto perspektyvas - didžioji respondentų dalis (53 proc.) ir toliau prognozuoja, kad eksporto apimtys išliks stabilios. Tolesniam eksporto augimui įtakos turės kuklūs padėties euro zonoje stabilizavimosi požymiai, palankios augimo prognozės didžiosioms euro zonos bei Baltijos jūros regiono valstybėms, taip pat sparti Rusijos ūkio plėtra, kurią palaikys aukštos naftos kainos bei rinkimų metais numatytas reikšmingas (14 proc.) viešųjų išlaidų didinimas 2012 m.
Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, užfiksuotas reikšmingas vidaus vartojimo prognozių pablogėjimas - didžioji respondentų dalis (67 proc.) mano, kad vidaus vartojimas bus stabilus, tačiau vidaus paklausos prieaugio laukia tik 6 proc. respondentų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, vidaus paklausos prognozių pablogėjimui didelės įtakos turėjo daugumos respondentų laukiamas sezoninis paklausos nuosmukis, vartotojų lūkesčių pablogėjimas, sulėtėjęs atlyginimų augimo tempas, neigiama banko SNORAS bankroto įtaka vidaus paklausai bei nenuosaikus 2012 m. valstybės biudžeto svarstymų procesas.
"Prioritetu taps ne vartojimas, o taupymas" - teigė jis.
Pablogėjusios pasaulio ekonomikos perspektyvos bei išaugusi rizikos veiksnių įtaka tolesniam pasaulio ūkio augimui skatina plataus masto žaliavų kainų korekciją biržose. Smunkančios daugelio žaliavų kainos skatina įmones peržiūrėti galutinės produkcijos kainas, t.y. mažėja įmonių polinkis didinti kainą, o paskatos mažinti produkcijos kainas arba jų nekeisti - didėja. Tai leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu infliacijos spaudimas Lietuvos vartotojams mažės. Sumažėjęs spaudimas vartotojų finansinei padėčiai ir perkamajai galiai palankiai veiks vidaus vartojimą.
Dėl nepalankių išorės veiksnių sulėtėjusi pramonės plėtra, sumenkęs įmonių optimizmas bei ūgtelėjęs neapibrėžtumo lygis skatina gamintojus laikytis konservatyvios pozicijos darbuotojų skaičiaus atžvilgiu - didžioji respondentų dalis (70 proc.) pirmąjį 2012 m. ketvirtį darbuotojų skaičiaus keisti neketina. Tačiau šiuo metu stebimas pramonės plėtros sulėtėjimas bei smuktelėjęs įmonių optimizmas nekelia itin didelės grėsmės Lietuvos darbo rinkai - respondentų dalis, ketinanti didinti darbuotojų skaičių (16 proc.), išlieka stabili, o tai liudija, jog įmonių, ypač maisto ir gėrimų sektoriuje, noras kurti naujas darbo vietas nesumažėjo. Vis dėlto didžioji respondentų dalis ir toliau ketina laikytis konservatyvios pozicijos dėl atlyginimų - 78 proc. didžiųjų gamintojų vidutinio darbo užmokesčio keisti neketina.
Darbo rinkos rodiklių reikšmės pramonėje stipriai disonuoja su sparčiai augančiu darbo užmokesčiu viešajame sektoriuje, o tai jau turi realių pasekmių valstybės finansams. 2011 m. trečiąjį ketvirtį kompensacija darbuotojams valstybiniame sektoriuje sudarė 2,2 mlrd. Lt ir buvo 62,5 mln. Lt. (arba 2,9 proc.) didesnis nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo augimą lėmė spartus vidutinio darbo užmokesčio prieaugis valstybės tarnautojams. Toks netvarus viešojo sektoriaus išlaidų augimas galiausiai gali neigiamai paveikti verslą - didėjančiais mokestiniais tarifais.
Įmonių skolinimosi paklausa pirmąjį 2012 m. ketvirtį ir toliau bus silpna - 83 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų teigia, kad įmonių skolinimosi poreikis nesikeis. Tai lėmė prastesnės paklausos perspektyvos, sumažėjęs verslo optimizmas bei įmonėse vyraujantis aukštas neapibrėžtumo lygis, skatinantis verslą atidėti dalį investicijų bei plėtros planų vėlesniam laikui. Artimiausiu metu kreditavimo aplinka išliks nepalanki skolinimosi atsigavimui dėl besitęsiančio spaudimo kredito pasiūlai bei silpnos kredito paklausos. (D.G.)
ELTA
