Pasak Irenos Prunskutės, sugriežtintas įstatymas numato, kad darbuotojas gali pats iškelti bankroto bylą darbdaviui jeigu su juo neatsiskaitoma bent 2–3 mėnesius. Bankroto administratorių tokiu atveju suranda teismas. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Neseniai sugriežtinus įmonių bankroto įstatymą, tikėtasi, kad tokios priemonės užkirs kelią pasitaikiusiems piktnaudžiavimams, kai neracionaliai naudojus arba iššvaisčius lėšas steigiamos naujos įmonės, prisiskolinama, ir viskas kartodavosi iš naujo... Panašu, kad užsimota prieš vadinamąjį „Fenikso sindromą”.

„Nuo šių metų. kovo 1 dienos keitėsi bankroto įstatymas. Juo dar labiau sugriežtinta atsakomybė įmonių vadovams. Jau 2008 metais buvo numatyta, kad jeigu įmonės vadovas laiku nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylai pasibaigus iš jo asmeniškai gali būti išieškomas žalos atlyginimas. O nuo šių metų kovo visas šitas reikalas dar labiau sugriežtintas”, - teigia bankroto administratorė Irena Prunskutė.

Atsakingi ir akcininkai

I. Prunskutė: „Jeigu vadovas, matydamas, kad įmonė tapo nemoki ir, kad jis nebeatsiskaitys su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, jam gali būti atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą nuo 3 iki 5 metų. Bet kur. Ir valstybinėse įstaigose (čia jau besąlygiškai), ir ab'uose, ir uab'uose... Be to, negali dirbti įmonės valdymo organuose, pavyzdžiui, tarybos nariu. Vyriausybė turi nustatyti, kaip tai veiks. Greičiausiai bus viešai skelbiami tokių vadovų sąrašai. Vadinasi, norint įregistruoti bendrovę, paskirti šį asmenį vadovu, Registrų centras matys, kad jis negali eiti tokių pareigų”.

Anot pašnekovės, taip buvo visada: nemoki įmonė (kai pradelstos skolos didesnės nei pusė įmonės turto) privalo kreiptis dėl bankroto į teismą, pridėdama administratoriaus sutikimą imtis tvarkyti šitą reikalą, tačiau iki šiol į tai būdavo žiūrima pro pirštus - nesikreipė, ir nieko... Beje, bankroto bylą gali kelti ne vien įmonės.

Panašiai ir dėl žalos atlyginimo: jeigu vadovai padarė viską, bet akcininkai kažko nenorėjo ar kažko neatliko, tai solidariai atsakingi yra ir jie. Nors akcinių bendrovių įstatyme numatyta, jog akcininkas savo turtu už žalą neatsako (įnešė įstatinį kapitalą ir tiek), tačiau jeigu bankroto byloje įrodoma, kad akcininkų sprendimai buvo blogi ir padarė žalą, asmeniniu turtu atsako ir jie, ir įmonės vadovas.

Jeigu įmonės vadovas nespėtų kreiptis dėl bankroto bylos ir tai padarytų kas kitas (VMI, SODRA, kreditorius, tiekėjas, įmonės darbuotojas), tokiu atveju žalą gali tekti atlyginti jam pačiam.

„Tokios griežtos priemonės yra normalu, kadangi šiuo metu tūkstančiai įmonių yra paliktos likimo valiai. Ir nors privalu kasmet Registrų centrui teikti įmonės balansą, tas nedaroma metų metais – jos mirusios. Joms ir taikomas sugriežtintas įstatymas”, - sako I. Prunckutė.

Pašnekovės teigimu, įmonių vadovai turėtų galvoti, ką daro ir jausti atsakomybę už priimamus sprendimus.

Bankroto bylą gali iškelti ir darbuotojas

Bankroto administratorė sako, kad anksčiau be administratoriaus sutikimo nebuvo galima teikti ieškinio darbdaviui. „Dabar, jeigu darbuotojui nemokamas atlyginimas, jis gali kelti bankroto bylą ir be administratoriaus. Tokios bylos yra iškeliamos greičiausiai. Tarkime, jei darbo užmokestis neišmokamas 2–3 mėnesius, byla gali būti iškelta nežiūrint net į įmonės nemokumą, - tvirtina pašnekovė. - Žmonės atgauna bent jau dalį to, kas jiems priklauso. Jei įmonė paskendusi skolose ir neturi turto, administratoriai tokių vengia. Bent jau todėl, kad jie ne labdaros įmonės... Dabar, kaip jau minėjau, to ir nebereikia: darbuotojas tik pateikia ieškinį iškelti bankroto bylą, o teismas, kartu su bankroto departamentu, pats turi surasti administratorių”, - sako I. Prunskutė.

Perduoda administratoriui

„Bankroto administratoriams būtinas kvalifikacinis pažymėjimas. Taigi, juo gali būti ne bet kas. Pažymėjimus išduoda bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos. Bankroto departamento interneto svetainėje yra bankroto administratorių sąrašas su kontaktais, iš kurių ir galima rinktis”, - pasakoja I. Prunckutė.- Juokais galima pasakyti, kad mes, bankroto administratoriai, įmonę „palaidojame“. Anot jos, iškėlus bankroto bylą, per 15 dienų įmonė privalo administratoriui perduoti absoliučiai viską. O įmonės vadovas ir buhalteris yra atsakingi teikti administratoriui reikalingą informaciją per visą bankroto laikotarpį.

„Bankroto administratorius perima visą turtą, sutikrina kreditorinius reikalavimus, teisme juos patvirtina, ir tada jau kreditoriai įsijungia į bankroto procesą bei daro sprendimus, kaip parduoti turtą, už kiek parduoti, ginčyti ar neginčyti sandorius ir t. t. Administratorius turi pateikti kreditoriams absoliučiai visą informaciją, patikrinus 36 mėnesių laikotarpiu iki bankroto atliktus sandorius. Dabar praktiškai kas antroje byloje kreditoriai įžvelgia tyčinio bankroto atvejus”, - konstatuoja I. Prunskutė.

Piktnaudžiavimai

„Iš visų per 14 metų mūsų administruotų įmonių (jų daugiau kaip 250) gal tik vienoje kažkas dar liko ir akcininkams“, - sako bankroto administratorė. - Kiek administratorius suranda turto, kiek išieško iš įmonės skolininkų, - tie pinigėliai padalinami visiems kreditoriams. Pagal įstatymą yra trys eilės, pagal kurias proporcingai atsiskaitoma. Kam neliko – neliko. Tas beviltiškas skolas turi nurašyti. Jei kreditorius pirmiau nei vadovas iškėlė bankroto bylą, net jei turto ir neliko, jis gali prisiteisti patirtą žalą atlyginti. Net jeigu nieko nebeliko akcininkams“.

Anot pašnekovės, tikimasi, kad sugriežtintas įstatymas užkirs kelią piktnaudžiavimams. „Kaip anksčiau buvo? Įnešiau tuos 10 tūkstančių, suformavau įstatinį kapitalą, prisiskolinau ir palikau. Ir viskas. Ir turtėjau sulig kiekviena įmone. Tik dabar įsigali praktika, kai dėl žalos atlyginimo einama net iki Aukščiausiojo Teismo“, - tvirtina ji.

Praėjusių metų šalies ir miesto įmonių bankroto bei restruktūrizavimo procesų statistiką apžvelgsime po savaitės.