Jo teigimu, Konkurencijos taryba, siekdama išsiaiškinti verslininkų susidomėjimą šiuo įstatymu, vykdė įmonių apklausas, tačiau atsiliepė itin mažai respondentų.
"Verslo susidomėjimas šituo įstatymu yra labai menkas. Konkurencijos taryba apklausė labai didelį kiekį įmonių (...) tiek gamintojų, tiek ir tiekėjų. Atsiliepusių į šitą anketą buvo labai nedaug (...) Maždaug 30 įmonių atsiliepė, kad jų situacija santykyje su mažmenininkais nepasikeitė, dešimčiai - pagerėjo, dviem - pablogėjo. Tai maždaug tiek (...) ir buvo atsiliepusių", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė ministras.
Konkurencijos taryba priėjo prie išvados, jog draudžiamų veiksmų nebepasitaiko, tačiau verslininkai randa būdų, kaip išsireikalauti nuolaidų apeinant įstatymą. R. Žylio teigimu, tai įrodo ribotą Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo veikimo efektyvumą.
Konkurencijos taryba Vyriausybei nepateikė pasiūlymų, ką reikėtų papildomai įgyvendinti, kad įstatymas veiktų našiau. Nuspręsta, kad Seimui ir toliau bus siūloma nagrinėti Birutės Vėsaitės pateiktus įstatymo pakeitimus.
"Turėtų būti uždrausta reikalauti suteikti fiksuotą komercinę nuolaidą, su niekuo nesusijusią, nesusijusią su apyvarta, nesusijusią su pardavimų skatinimu ar dar kažkuo (...), bei svarbu sieti įmonei parduodamų prekių kainą su tiekėjo taikomomis prekių kainomis kitoms įmonėms. Vienas prekybos tinklas reikalauja, jog jam teikiamos prekės būtų ne brangiau teikiamos negu jų konkurentams. Konkurencijos įstatymo logika ar konkurencijos logika sako, kad aš turiu išsireikalauti savo nuolaidą, nebandydamas kažkaip pamatyti, kokios yra mano konkurentų nuolaidos", - B. Vėsaitės pasiūlymus apibendrino ministras.
R. Žylio teigimu, Ūkio ministerija įsitikinusi, jog valstybės galimybės reguliuoti kainas ir santykius tarp ūkio subjektų yra labai ribotos.
"Ūkio subjektai randa būdų, kaip pasiekti savo tikslų, kaip gauti savo nuolaidas, apeinant vieną ar kitą draudžiamą veiksmą", - sakė jis.
Vis dėlto Konkurencijos taryba įmonių apklausas vykdys ir toliau, tačiau po kurio laiko prie klausimo, ar toks įstatymas išvis reikalingas, dar reikės sugrįžti.
"Ilgainiui, aš manau, praėjus dar metams, turbūt būtų prasmės (...) svarstyti, ar apskritai šitas įstatymas yra reikalingas, ar jis pasiekia savo tikslą, kurį yra užsibrėžęs, ir ar šitoks reguliavimas apskritai yra reikalingas (...) Kol kas mes nekvestionuojame šito reikalingumo, kadangi įstatymas veikia labai trumpai", - teigė R. Žylius.
Eltos inf.
