Anot A. Valio, verslo planas – prielaidų visuma – yra kuriamas keliems galimiems scenarijams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Verslininkui, ieškančiam investuotojų ar siekiančiam užsitikrinti banko paramą, reikalingas verslo planas. Kas tai yra? Kas turėtų jame atsispindėti? Pasakoja Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys.

Prielaidų visuma
„Be verslo plano negalėtų apsieiti joks verslininkas. Kai perėjome iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką, daug kam atrodė: koks gi čia gali būti planas? Tačiau ir šiuolaikinėje ekonomikoje niekas negali vykti be plano. Kiekvienas verslininkas turi suplanuoti savo ateitį, nusistatyti, ką turi dabar, kur norėtų patekti ir kaip? Kokiu keliu, kokiais resursais? Ir t. t.“
Pasak A. Valio, verslo planų rašymas gali būti skirtingas. Dažniausiai rašoma tuomet, kai tenka eiti į banką ir ten įrodinėti, jog numatyta veikla tikrai pasiteisins ir prie tam tikrų aplinkybių pasieks norimą rezultatą, užtikrindama palūkanas bankui – t. y. savalaikį paskolos grąžinimą.

„Verslo planas – tai prielaidų visuma, - pasakoja A. Valys. - Bandoma įžvelgti, prie kokių aplinkybių, esant tam tikriems resursams, verslas gali pavykti. Verslo planas visada rašomas keliais variantais: optimistinis – kai laukiama, jog viskas susiklostys kuo puikiausiai ir bus pasiekti maksimalūs rezultatai, pesimistinis – kas atsitiks, jei nepasieksiu numatytų apimčių gamyboje. Trečias planas – tikėtinas: tai tarytum vidurys tarp paties maksimumo bei didžiausio fiasko. Nededant per daug vilčių, kad viskas bus labai gerai, ir nenusimenant, kad verslas nesiseks.“

Lūžio taškas
Pašnekovo teigimu, kitas labai svarbus momentas kuriant verslo planą yra vadinamasis „lūžio taškas“. Čia atliekami tam tikri ekonominiai skaičiavimai, prie kokių minimalių apimčių galima dar galima tikėtis pelningumo. „Dabar tai padaryti daug paprasčiau, nei prieš šešiolika metų, kai verslo planus pradėjome rašyti mes. Tada viską skaičiuodavome skaičiavimo mašinėle, dabar gi yra ekselinės skaičiuotės ir kiekvienas biuras turi šitas programas: tereikia suvesti skaičiukus, ir turime lenteles, grafikus“, - sako A. Valys. Pažvelgęs į juos verslininkas mato, ar laikomasi nustatytų apimčių, o gal metas imtis kokių nors priemonių.

„Tačiau verslo planas reikalingas ne vien einant į banką, - teigia A. Valys. - Kiekvienas verslininkas turėtų tokį planą sukurti pirmiausiai dėl savęs. O jeigu trūksta žinių – jokia problema: galima iš interneto parsisiųsti įvairių skaičiuočių, kreiptis į konsultantus ar pan.
Yra trys pagrindiniai finansinės atskaitomybės dokumentai: balansas, pelno-nuostolio ataskaita ir piniginių srautų ataskaita. Remiantis jais, daromos verslo plano prognozės keleriems metams į priekį. Ir nepriklausomai ar verslo planas reikalingas bankui, ar pačiam verslininkui.“

Dar vienas momentas, kur irgi neapsieisime be verslo plano – investitoriaus paieškos. Jei savo versle tikimės pritraukti investitorių, irgi ruošiamas verslo planas, tik šįkart laisva forma.“ Vis dėlto realiausias planas būna tada, kai, pasak A. Valiaus, jį verslininkas rašo sau: be jokių perlenkimų ar pagražinimų. Kai norima sužinoti realią savojo verslo situaciją.

Simuliatoriai
Dabar kolegijose ir universitetuose esti simuliacinės programos. „Kažką tokio turėjome ir mes. Susėdę verslininkai bando modeliuoti finansinę veiklą mokymosi tikslais. Šitaip įgyjama žinių, kurios gali būti pritaikytos realioje veikloje. Vėliau, kai verslininkas panyra į verslą, laiko šitokiems „žaidimams“ nebelieka“, - šypteli A. Valys.
Anot jo, tokios treniruotės vėliau praverčia, nes negalima nerti į verslą stačia galva, visko gerai  nepasvėrus ir nepaskaičiavus.
„Verslo plano sukūrimas neturi tokių griežtų reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, balansas ar finansinės ataskaitos. Verslo plane išlieka vietos kūrybai, tačiau pagrindinės skaičiuotės ir čia išlieka privalomos“, - tęsia pašnekovas.

Rizikos
Dar vienas svarbus momentas kuriant verslo planą – įvertinti galimas rizikas. O jos gali būti technologinės, politinės, susijusios su paties verslininko bendravimo stiliumi, ir t. t. Tai nėra matematinė skaičiuotė, bet labiau loginės išvados, kas atsitiktų, jeigu, pavyzdžiui, ateitų kita vyriausybė, kuri nepalankiai žiūrės į verslą? Tokiu atveju gali atsirasti didesni mokesčiai. Kartais besikeičiančios aplinkybės gali paliesti ne tave, bet tavo verslo partnerius... Šitokias rizikas derėtų kažkaip apsibrėžti, įvertinti jų tikimybę.