Panašu, kad sendaikčių turgelyje pensininkai gali prekiauti nesibaimindami valdžios piršto, nes sunku būtų įsivaizduoti, kad iš tokios veiklos per metus kas susikrautų didesnį kaip 80 tūkst. litų kapitalą.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Prie didesnių krautuvių neretai atsiranda stichiški turgeliai. Močiutės čia atneša parduoti savo užaugintų daržovių, vaisių, žolelių, megztų kojinių ir pirštinių... Kas ir suprantama: papildomas litas prie pensijos niekam netrukdo. Kartą per savaitę Kaštonų alėjoje šurmuliuoja vadinamasis „blusų turgus“, kur praeiviams bandoma parduoti įvairių sendaikčių: senų fotoaparatų, žiūronų, karišką amuniciją, plokštelių, knygų, medalių ir senų monetų...Tačiau įstatymas lieka įstatymu... Ar negali atsitikti taip, kad vieną nelabai gražią dieną valstybė panorės pasiimti savo – juk parduodant gaunama vienokių ar kitokių pajamų, tegul ir du litai... O valstybė, pasak rašytojo E. M. Remarko – pavydi gobšė, kuri pasiima iš žmonių milijonus ir pasiryžusi kiekvieną supūdyti kalėjime dėl kelių skatikų.... Taigi kaip mokesčių inspekcijos pareigūnai žiūri į tokį močiučių verslą?

Į klausimus atsako ir situaciją komentuoja Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) Kontrolės departamento direktorė Zonė Lapienė.

- Ar kada teko lankytis vadinamajame ,,blusų turguje“?
- Jei turite galvoje Kaštonų alėjoje veikiantį sendaikčių turgelį, Šiaulių AVMI specialistai čia nėra lankęsi per visą turgelio egzistavimo laiką.

- Gyventojams pardavus prekes čia gaunamos pajamos, didesnės ar mažesnės. Ar turi pardavėjai mokėti valstybei kokius nors mokesčius?
- Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatas, turto pardavimo pajamos, jei jos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Pajamos, gautos parduodant įvairius senus ir naudotus daiktus, yra priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms. Pagal įstatymą, neapmokestinamas šių pajamų ir turto įsigijimo kainos bei kitų su parduodamo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 8 000 litų per mokestinį laikotarpį. Ką tai reiškia? Jei per mokestinį laikotarpį gyventojo gautų pajamų ir turto įsigijimo kainos skirtumas yra 8 000 litų arba mažesnis, tai šios gyventojo gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o 8 000 litų viršijanti suma būtų apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tokiu atveju gyventojas gautas pajamas turėtų deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d. pateikdamas gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją.

- Tai daugiau liečia prekiaujančius sendaikčiais. O kaip pardavinėjantys turgeliuose vaisius ir daržoves, sūrius, pieną, paukščių skerdieną? Ką apie juos sako įstatymas?
- Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punkto nuostatas, neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
Pajamoms taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Ne ūkininkai, parduodantys savo pačių užaugintą žemės ūkio produkciją (vaisius, uogas, daržoves ir kt.), prekybos vietoje turi turėti savo žemės nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą.
Bendrąją informaciją ir konsultacijas visais mokesčių klausimais teikia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Mokesčių informacijos centras telefonu 1882.

- Ar per visą turgelio Kaštonų alėjoje egzistavimo laiką buvo atliekami VMI pareigūnų reidai, arba kas nors panašaus?
- Pranešimų dėl galimai daromų pažeidimų Kaštonų alėjoje įrengtame turgelyje negauta. Šiaulių AVMI per visą turgelio egzistavimo laiką jokių reidų neatliko.

- Šitokių ,,stichinių“ turgelių mieste yra ir daugiau, kur gyventojai parduoda savo išaugintas daržoves, vaisius, uogas, pieno produktus, kiaušinius, paukštieną, lašinius... Ar teisėtai tas daroma?
- Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu yra patvirtinusi Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisykles, o jose numatytos ir Šiaulių miesto viešosios vietos, kuriuose leidžiama prekiauti be leidimų (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. Sprendimas Nr. T-367).  

- Kokios baudos numatomos už minėtus pažeidimus?
- Už gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnyje numatytas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 500 litų.

- Iš šalies susidaro įspūdis, jog kovoti su tokiais „savaime“ atsirandančiais kelių arba keliolikos žmonių turgeliais yra sudėtinga. Ar tikrai? Juk čia paliečiamos ir metrologų, ir VMI, ir higienos specialistų, ir Viešosios tvarkos skyriaus kuruojamos sritys... Kaip sekasi susišnekėti tarp skirtingų institucijų? Kuo galėtų pasigirti jūsų tarnyba (Šiaulių AVMI)?
- Kaip jau minėta, Šiaulių miesto viešąsias vietas, kuriose leidžiama prekiauti be leidimų, nustato Šiaulių miesto savivaldybės taryba, todėl tokie turgeliai galimi tam nustatytose vietose.  
Su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis bendradarbiaujame, nes be to neįmanomas efektyvus VMI darbas. Jei nustatomi pažeidimai, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą priklauso nagrinėti ne VMI, yra informuojama atitinkama institucija. Taip pat dažnai atliekami bendri patikrinimai su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis. Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį atlikome 260 patikrinimų su finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos, darbo inspekcijos ir kitų institucijų specialistais.