Baltijos šalyse veikiančių vokiško kapitalo įmonių apklausos duomenimis, šios valstybės verslininkai norėtų, kad Lietuvoje ir Latvijoje būtų įvestas euras. Verslininkai mano, jog euro įvedimas paskatintų didesnes investavimo galimybes Baltijos šalyse.

Apklausoje dalyvavę respondentai pagrindinėmis teigiamomis euro įvedimo pasekmėmis įvardino kainų skaidrumą, administracinių kaštų sumažinimą, supaprastintas buhalterines procedūras ir pinigų pervedimo kaštų panaikinimą arba bent jau sumažinimą.
Tokias prognozes stiprina gera patirtis Estijoje, kurioje verslo sąlygos, verslininkų teigimu, įvedus eurą pasikeitė į gerąją pusę.
Lietuvoje apklausa nesulaukė nė vieno atsakymo prieš eurą, tačiau trečdalis respondentų dėl euro įvedimo Lietuvoje susilaikė.
Vis dėlto verslininkai mato ir neigiamas įstojimo į euro zoną puses: euro įvedimas gali paskatinti konkurentų atėjimą į rinką, baiminamasi prarasti rinkos dalį, bijomasi ir perėjimo prie euro kaštų.
Lietuvoje euras planuojamas įvesti 2015 metais, tačiau daugiau nei ketvirtis respondentų šį terminą traktuoja kaip neįgyvendinamą tikslą ir nesitiki, jog jau po dvejų metų Lietuva pereis prie vieningos Europos valiutos. Latvijos planus eurą įsivesti jau 2014 metais verslininkai įvardija kaip labiau įgyvendinamus (tik 8 proc. respondentų mano, kad tai yra per anksti).
Apklausos rezultatai parodė, jog prisijungimas prie euro zonos turės teigiamų pasekmių Baltijos valstybėse veikiančių Vokietijos įmonių verslui. Baltijos regionas taps dar patrauklesnis, o investavimo sąlygos užsienio kapitalui dar labiau gerės.

Pagal ELTA ir 15min.lt informaciją parengė Ieva MAČIULYTĖ