Lietuvos bankas: sėkmingas Ūkio banko pertvarkymas pasitikėjimą finansų sistema didins.
Gedimino Savickio nuotr.

Lietuvos bankas teigia, kad visuomenės pasitikėjimo šia institucija kritimas gali būti tik trumpalaikė reakcija į įvykius, susijusius su Ūkio banku, ir kad sėkmingas šio banko pertvarkymas pasitikėjimą finansų sistema didins.
"Neatmestina, kad tai trumpalaikė reakcija į įvykius, susijusius su Ūkio banku. Tačiau sėkmingas ir greitas probleminio banko pertvarkymas pasitikėjimą finansų sistema toliau didins, ypač turint omenyje, kad absoliuti dauguma indėlininkų atgavo visus savo indėlius ir toliau sėkmingai savo lėšomis gali disponuoti", - sakoma Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus naujienų agentūrai ELTA atsiųstame atsakyme. ELTA teiravosi, kodėl, Lietuvos banko nuomone, pasitikėjimas juo valstybėje krito.
Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių faktinių rodiklių, kurie parodo pasitikėjimą bankų sektoriumi, yra indėlių bankuose suma, kuri per pastarąjį mėnesį padidėjo.
"Preliminariais duomenimis, nuo vasario 12 d., kai buvo apribota Ūkio banko veikla, iki vakar (balandžio 17 d., - ELTA), pirminiais duomenimis, indėlių visoje šalies bankų sistemoje netgi padaugėjo daugiau nei 7 proc. Taigi šie pokyčiai liudija, kad pasitikėjimas sistema išliko aukštas", - teigia Lietuvos bankas.
Per mėnesį nuo vasario vidurio gyventojų pasitikėjimas Lietuvos banku krito labiausiai iš visų visuomenės institucijų - 13 procentinių punktų, rodo "Baltijos tyrimų" duomenys. Dabar pasitikėjimas šia institucija siekia 41 proc., 51 proc. gyventojų šia institucija nepasitiki, 8 proc. - neturi nuomonės.
Pasitikėjimas komerciniais bankais per tą patį laikotarpį smuko 9 procentiniais punktais. Komerciniai bankai atsidūrė labiausiai nepatikimų pozicijoje - jais pasitikėjo vos 22 proc. šalies gyventojų, nepasitikėjo - 71 proc. Prieš mėnesį komerciniais bankais pasitikėjo 29 proc. gyventojų.
Finansų analitikas Gitanas Nausėda kritusį gyventojų pasitikėjimą komerciniais bankais Eltai teigė siejantis su Ūkio banko istorija ir sakė, jog pasitikėjimo smukimas yra natūralus reiškinys tokioje situacijoje.
"Tiesiog bankui baigus savo veiklą dalis gyventojų automatiškai atsargiau žiūrėjo į visą sistemą. Tai yra natūralus reiškinys. Kai vienas rinkos dalyvių pasitraukia iš rinkos, be abejo, kyla tam tikras nepasitikėjimas. Bet jei žmonės nemato požymių, kad galėtų dar kažkuriam rinkos dalyviui kažkas atsitikti, tas pasitikėjimas pamažu grįžta", - sakė G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžė, kad nesama konkrečių sprendimų, kurie bankams padėtų pakelti pasitikėjimą: tai lemia ilgalaikė stabili veikla.
Tai, kad taip reikšmingai krito pasitikėjimas Lietuvos banku, G. Nausėdai buvo "šiek tiek siurprizas". Finansų analitiko teigimu, su Ūkio banko žlugimu Lietuvos bankas susitvarkė sėkmingai.
"Manyčiau, Lietuvos bankas pakankamai energingai ir greitai išsprendė klausimą, susijusį su teisine puse - kaip nutraukti banko veiklą, kad indėlininkai nepatirtų didesnių nuostolių. Tiek "Snoro" atveju, tiek Ūkio banko atveju, manyčiau, procesas buvo suvaldytas ganėtinai sklandžiai. Bet galbūt daliai respondentų visgi taip neatrodė, ir jie atkreipė dėmesį į kažkokius kitus aspektus, kurie yra susiję su Lietuvos banko veikla", - svarstė G. Nausėda.

Pagal ELTA informaciją parengė Mindaugas LAURINAITIS