Praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) prie Teisingumo ministerijos gavo beveik 300 skundų dėl prekybos internetu, iš kurių maždaug 90 procentų buvo pripažinti pagrįstais, praneša Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyrius.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėja Irena Marcinkienė teigia, kad skundų dėl nekokybiškų internete įsigytų daiktų šiuo metu smarkiai padaugėjo ir Šiauliuose. Skubame informuoti „Šiaulių naujienų“ skaitytojus, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, kad sulauktume kokybiškos prekės ir ką daryti, jei vis dėlto prekė nepateisina lūkesčių.

Prekę galima grąžinti
Lietuvos vartojimo rinkoje vis populiarėja prekių įsigijimas internetu elektroninėse parduotuvėse. Tyrimų duomenimis, 2012 metais elektroninės komercijos paslaugomis naudojosi apie 20 procentų Lietuvos gyventojų, kai vidutiniškai Europos Sąjungoje šis rodiklis buvo dukart didesnis – 40 proc.
Nors elektroninė komercija pasižymi tam tikrais privalumais: plati prekių pasiūla, žemesnės kainos, galimybė įsigyti reikiamus daiktus neišeinant iš namų, tačiau kai kurie vartotojai prieš sudarydami sutartį būgštauja, kad neturint galimybių pamatyti daiktų, jų pasimatuoti, gautos prekės gali nepateisinti lūkesčių.
Todėl sutartims, sudarytoms internetu, taikomas specialus reglamentavimas, nustatantis platesnę vartotojų teisių apsaugą nei tiesioginėje prekyboje. Civiliniame kodekse nustatyta, jog pirkėjas turi teisę nenurodydamas priežasties atsisakyti sutarties, pranešdamas apie tai raštu pardavėjui per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos arba nuo sutarties sudarymo dienos. Draudžiama pirkėjo teisę suvaržyti papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti.
Pabrėžtina, jog nesvarbu, kokiu būdu įsigyta prekė (paprastoje parduotuvėje ar elektroninėje), vartotojas, kuris pastebėjo prekės kokybės trūkumus, reikalavimus dėl jų pardavėjui gali reikšti per dvejų metų laikotarpį nuo prekės įsigijimo momento.

Pirkėjai susiduria su keblumais
Pasitaiko atvejų, kai vartotojai pirkdami prekes internetu susiduria su tam tikrais keblumais.
Pavyzdžiui, pardavėjai internetiniuose tinklalapiuose nenurodo kontaktinių duomenų, todėl vartotojai, norėdami grąžinti nepatikusią ar nekokybišką prekę, nežino, kur kreiptis.
Dar vienas vartotojų teisių pažeidimas, kai pardavėjai nepriima prekių, kurias vartotojai priėmė be pretenzijų, tačiau išpakavę pamatė, jog prekės turi mechaninių trūkumų. Vartotojai prašymuose nurodo, jog internetinėse parduotuvėse įsigijo prekes, kurias pristatė pardavėjo pasitelkti tretieji asmenys (kurjeriai), o vartotojai jas priėmė pasirašydami, jog prekes gavo ir pretenzijų neturi, tačiau išpakavę prekes pasigedo tam tikrų jų komponentų arba rado sudužusias, sulūžusias prekes. Tokiais atvejais vartotojai, norėdami atsisakyti prekių, įsigytų internetu, susiduria su problemomis, kadangi pardavėjai nepriima prekių, kurios yra sugadintos, nepilnos komplektacijos ir pan.
Tokiais atvejais traktuotina, jog tiek vartotojas, tiek pardavėjas turi lygias įrodinėjimo pareigas dėl atsiradusių prekių trūkumų ir jei vartotojas nori grąžinti prekę, jis turi įrodyti, jog prekė jam jau buvo pristatyta sugadinta.
Paminėtini atvejai, kai pardavėjai ginčija daiktų prekinę išvaizdą, todėl atsisako grąžinti sumokėtus pinigus. Vartotojai prašymuose nurodo, jog pardavėjai negrąžina sumokėtų pinigų, motyvuodami tuo, kad vartotojai negali pasinaudoti teise atsisakyti sutarties, kadangi grąžinamo daikto prekinė išvaizda iš esmės yra pakitusi (pvz., prekė be pakuotės/dėžutės, etikečių ir pan.).
Kadangi prekinės išvaizdos pakitimai yra vertinamoji teisinė kategorija, šiuo klausimu gali pasisakyti ir teikti išvadas tik ekspertinė institucija – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.

Neskubėkite, apžiūrėkite prekę
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėja I. Marcinkienė teigia, kad turi bendrą skundų registrą, kuriame nėra pažymėta, kad tam tikras skundas parašytas būtent dėl elektroninės prekybos. Specialistė teigia, kad vis tik pastaruoju metu tokių skundų itin padaugėjo.
Dažniausiai šiauliečiai skundžiasi dėl nekokybiškų elektrotechnikos gaminių, avalynės, patalynės.
„Visai neseniai į mus kreipėsi moteriškė dėl neveikiančio telefono. Nusipirko, sumokėjo 1800 litų, gavo prekę, pasirašė, atidaro – neveikia. Pirkimo sąlygose paskaitė, kad per septynias dienas gali grąžinti neveikiančią prekę. Tačiau tai tik gražūs žodžiai. Moteris išsiuntė telefoną, tačiau prekę gavo atgal su atsakymu, kad telefonas yra įdaužtas ir taip pirkėja liko prie suskilusios geldos. Dėl to mes nuolat kartojame žmonėms, kad kai kurjeris atneša prekę, nedėkite parašo. Išpakuokite, apžiūrėkite, ar tikrai veikia, ir tik tada pasirašykite. Nereikia kreipti dėmesio į kurjerio skubinimus, kad jis neturi laiko. Žmonės turi tokią teisę ir ja gali naudotis. Kitu atveju pardavėjas į pretenzijas gali nebekreipti dėmesio“, – sako I. Marcinkienė

Detaliai išanalizuokite sąlygas
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėja informuoja, kad gyventojai atidžiai perskaitytų pardavėjo nurodytas sąlygas. „Kitu atveju galite išgirsti pardavėjo priminimą – reikėjo skaityti sąlygas. Kiekvienoje svetainėje jos dažniausiai būna skirtingos. Reikia atkreipti dėmesį į informaciją dėl kokybės. Pažiūrėti, ką pirkėjas galės daryti, jei prekė jam netiks. Taip pat reikėtų patikrinti nurodytus kontaktus. Dažnai būna, kad nurodomas tik telefono numeris ir elektroninis paštas. O kai žmonės pradeda reikšti pretenzijas, niekas nei ragelio kelia, nei atrašo. Nereikėtų ranka numoti į smulkiu vos įmatomu šriftu parašytus sakinius. Neretai jie būna esminiai“, – patarimus dalija I. Marcinkienė.
Specialistė informuoja, kad pasitaiko atvejų, kai vartotojai negali pasinaudoti savo teise atsisakyti sutarties, nes paaiškėja, kad pardavėjai nebeegzistuoja – bendrovė likviduota, jai iškelta bankroto byla ir pan. „Pamenu, gavome ne vieną skundą, kai žmonės pirko elektroninėje patalynės parduotuvėje. Prekių kainos buvo labai pigios, todėl žmonės apsidžiaugė ir prisipirko daug patalynės komplektų. Panaudojo, įdėjo skalbti, ir ką... Pradėjo baisiai dažyti ta patalynė, visa nusipumpuravo. Gavome net tris skundus dėl šių patalynių, bet nieko padėti nebegalėjome. Inspektorė raštu kreipėsi nurodytu pardavėjo adresu ir sužinojo, kad ta parduotuvė jau perpirkta“, – pasakoja I. Marcinkienė. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėja perspėja, kad būtinai reikia pažiūrėti, ar svetainėje nurodyta, kas yra pardavėjas, kas gamintojas.

Prekybininkai stebimi
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė spaudai Elona Limantienė informuoja, kad internetine prekyba domisi ir mokesčių specialistai. „Interneto erdvėje – internetinėse parduotuvėse, socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose – vykstančią prekybą VMI nuolat stebi, analizuoja ir vertina. Siekdama identifikuoti pažeidėjus, VMI naudoja geriausią užsienio šalių patirtį, pvz., Danijos mokesčių administratoriaus sukurtą programinę įrangą. Taigi mokesčių specialistų dėmesys tenka ne tik prekybą elektroninėje erdvėje per savo interneto svetaines vykdantiems asmenims, bet ypač tiems, su kuriais atsiskaitoma per transakcijų tarpininkus (PayPal, Moneybookers, Mokėjimai.lt ir t. t.), stebimi internete vykdomi aukcionai ir t. t.“, – pasakoja E. Limantienė.
Atstovė spaudai teigia, kad VMI šiemet pradėjo vykdyti projektą „Elektroninė prekyba“, todėl internetine prekyba užsiimantiems asmenims bus skiriamas dar didesnis dėmesys. „Bus vertinamos pajamos, gautos už padidinto tarifo trumpųjų numerių naudojimą. Toks mokėjimas labiausiai paplitęs mokant už filmų, muzikos siuntimą bei registraciją pažinčių svetainėse“, – sako ji.

Pričiumpa pažeidėjų
E. Limantienė prisimena, kad praėjusiais metais VMI patikrinimo metu nustatė 3 asmenis, kurie internetiniuose puslapiuose prekiavo maisto papildais, tačiau šios veiklos nebuvo įregistravę. Inspekcija suskaičiavo, kad 2008-2012 metais iš šios veiklos gauta per 622 tūkst. litų nedeklaruotų pajamų. „Minėti asmenys turėjo deklaruoti pajamas, sumokėti mokesčius ir, aišku, neišsisuko nuo administracinės teisenos“, – teigia ji.
Gyventojams, užsiimantiems elektronine komercija, VMI primena, kad jie tampa asmenimis, gaunančiais pajamas internete. Ir jei tai nėra atsitiktinė veikla, vadinasi, jie vykdo komercinę ūkinę veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai. Tokiems asmenims, elektroninėje erdvėje vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir vykdantiems veiklą kitur. Jiems privalu įregistruoti šią veiklą ir priklausomai nuo ją vykdysiančio asmens (fizinio ar juridinio) sumokėti numatytus mokesčius.

Pagal ELTA parengė Ieva MAČIULYTĖ