Šiauliuose pristatytas nacionalinis projektas „Lietuva – visuomenės gerovės ir teisingumo valstybė“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Lietuvos žemė gali išauginti keturis kartus daugiau produkcijos negu galime suvalgyti. Bet kodėl šiandien apie 70 proc. maisto produktų prekybos tinkluose importiniai? Kodėl Lietuva virto Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių maisto produktų sąvartynu ir esame priversti maitintis produktais, pagamintais iš atliekų, su besibaigiančiu jų galiojimo terminu? Kodėl kainos tik didėja, o ūkininkai ir verslininkai negali realizuoti savo produkcijos? Kodėl 80 proc. Lietuvos jaunimo priversti emigruoti? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų bandė atsakyti nacionalinio projekto „Lietuva – visuomenės gerovės ir teisingumo valstybė“ rengėjai, kurie Šiaulių rajono savivaldybėje Šiaurės Lietuvos regionui pristatė šį projektą.

Per metus – 40 tūkst. litų pajamų?
„Kodėl reikalingas šis projektas? Nes labai smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius Lietuvoje. Šiuo metu užregistruoti tik apie 2 milijonai lietuvių, kurie gyvena mūsų šalyje. Pasaulio valstybių socialinės ir ekonominės būklės žemėlapyje Lietuva patenka į žemiausių, skurdžiausių valstybių zoną. Galima sakyti, kad per 20 metų mes praktiškai niekur nepajudėjome, netgi patyrėme labai daug praradimų. Mūsų tikslas – kad Lietuvos jaunimas nevyktų kaip iki šiol į užsienį ir nesiųstų pinigų savo tėvams ir artimiesiems, kurie čia nebepragyvena, bet kad jie veiktų čia. Mes siekiame per 5-6 metus įveikti nedarbą, skurdą, kad kiekviena šeima per metus turėtų apie 40 tūkstančių litų pajamų. Aš kalbu ne apie atlyginimą, o apie pajamas, į kurias įskaičiuota bet kokia šeimos gerovė. Pasiekti gerų rezultatų galime tik veikdami kartu“, – pristatydamas projekto tikslus kalbėjo Nacionalinio mokslo ir inovacijų parko direktorius dr. Vladimiras Novosadas.
Projekte numatyta ir daugiau tikslų, kurių kartelė pakelta gana aukštai, pavyzdžiui, per 2014-2017 metus perkelti 30-40 proc. jaunimo iš didmiesčių į regionus, sugrąžinti 30-35 proc. emigravusių lietuvių, o iki 2020-ųjų pasiekti, kad 20-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis kilstelėtų iki 72,8 proc.

Būtina atrasti savo vietą
Akivaizdu, kad nacionalinio projekto tikslai gražūs, tačiau kyla klausimas, kaip juos pasiekti. Apie tikslų įgyvendinimo būdus susirinkimo metu kalbėjo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
„Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Nuo kiekvienos šeimos. Mes turime išsiaiškinti, ką kiekvienas šeimos narys gali duoti sau, savo šeimai, ką gali duoti bendruomenei, – teigė ji. - Pagrindinis projekto tikslas – iki 2020 metų pabaigos pasiekti, kad 20-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis pasiektų 72,8 proc. Tai reiškia, kad kiekvienas jaunas žmogus rastų vietą gyvenime, kad realizuotų save bendruomenėje. Šiuo metu situacija yra prasta. Mūsų vaikai, besimokantys mokykloje, dar nesupranta, kur jie eina, ką jie daro, kur įstoja ir kam jie bus reikalingi po kelerių metų, kai baigs savo studijas. O iš tiesų mes turėtume vaikams nuo darželio, gal net nuo 2-3 metų parodyti, kad jų vieta yra čia. Būtina, kad jaunas žmogus pažinotų savo bendruomenę, jos narius, kurie taip pat žinotų savo narių poreikius. Jei žmogus bus užtikrintas, kad po dešimtmečio ar daugiau jis bus reikalingas tam tikroje vietoje ir galės save realizuoti, tikrai neemigruo.“

Atsisakyti monopolijų paslaugų
Dar vienas projekte numatytas uždavinys – pažaboti šešėlinę ekonomiką. „Šiuo metu Lietuvoje yra sudarytos palankios sąlygos atsirasti monopolijoms, kurios diktuoja savo sąlygas. Štai, pavyzdžiui, „Gazpromas“ pareiškia, kad nori, jog Lietuva už dujas mokėtų 500 dolerių. Tačiau jei kokia Šiaulių Ginkūnų bendruomenė apsijungs ir turės savo mažąją energetiką, jai visiškai neberūpės, apie ką svajoja „Gazpromas“. Ir jeigu Ginkūnų, Joniškio, Rietavo, kito Lietuvos kampelio bendruomenės bursis, monopolijų neliks“, – aiškino D. Matukienė.
„Lygiai tokia pati situacija yra su ekologišku ūkiu. Bendruomenės gali užsiauginti pakankamai ekologiškų produktų, kad savo sveikatos sąskaita mes nemaitintume tų, kurie mums atveža silikoninius produktus. Susiburs tam tikri vienetai, kurie ekologišku maistu aprūpins ne tik savo šeimas, bet ir kaimynus, platesnį žmonių ratą. Mes sudarėme šiltnamio sąlygas piktžolėms. Mūsų visuomenės užduotis – apversti šią situaciją. Ir tai reikia daryti kiekvienoje bendruomenėje. Tik reikia prisiminti, kad visa tai neatsiranda per vieną savaitę“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Socialiai remtiniems – gelbėjimosi meškerė
D. Matukienė tikino, kad norėdama pamatyti realią situaciją šalyje bendrauja su socialinės atskirties moterimis, kurios yra ilgalaikės bedarbės, augina po 5 ar net 7 vaikus ir kenčia nepriteklių. „Tos moterys man guodžiasi, kad badauja, neturi pinigų, kad jas paliko vyrai ir pan. Aš joms pasiūliau viską pasiekti pačioms. Viena bendruomenė prieš keletą metų turėjo tokį turgelį. Mes pabandėme atgaivinti tradiciją ir padarėme Joninių kermošių. Susėdome, ant lapų susirašėme, ką kiekviena moka. Pasirodo, kad visos jos turi daugybę sugebėjimų. Jos augina vištas, turi ožkų, iš kurių pieno spaudžia labai skanų sūrį, turi uogų ir pan. Žinote, ką buvo sunkiausia padaryti? Jos visos labai kompleksavo, svarstė, kaip dabar pasirodys kermošiuje, kai visi ateis ir badys pirštais, kad socialiai remtina moteris ateina su savo penkiais vaikais ir dar atsineša pardavinėti kiaušinių. Bet nenuleidome rankų ir pabandėme“, – prisimena ji.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė teigia, kad atgaivintame turgelyje panoro dalyvauti 15 socialiai remtinų moterų. Visos buvo patenkintos rezultatais, nes pardavė visas atsineštas prekes. „Dabar kiekvieną šeštadienį ten vėl vyksta kermošiai. Tie žmonės man skambina ir dėkoja, kad užvedžiau tai, kas jau ketverius metus buvo pamiršta. Maža to, turgelis pakeitė šių žmonių gyvenimą. Vienai moteriai pavyko atsispirti alkoholio pagundai, ji susigrąžino savo vaikus, kurie buvo atimti. Noriu pasakyti, kad tokie dalykai žmonėms padeda atgauti pasitikėjimą savimi. Mes davėme meškerę, kad jie atsistotų ant kojų“, – sakė D. Matukienė.

Lietuvos kaimų nebeliks?
Tuo metu Lietuvos ekologinės žemdirbystės tarybos narys profesorius habil. dr. Antanas Svirskis susirinkimo dalyvius informavo apie šiuo metu susiklosčiusią prastą ūkininkų padėtį Lietuvoje. „Lietuvoje yra apie 130 000 smulkiųjų ūkių. Dauguma jų nuomoja žemę stambesniems ūkiams ir laukia, kada brangiau tą žemelę galės parduoti, nes neturint technikos, džiovyklų, sandėlių bei garantuotos produkcijos realizacijos verstis augalininkyste ir gyvulininkyste nebeapsimoka. Todėl kasmet apie 10 000 žemdirbių atsisako savo veiklos, nes esant dabartinei išaugintos produkcijos realizacijos kainai ir savikainai toks verslas beprasmis. Lietuvos kaime atsirado net 100 000 bedarbių. Jei taip tęsis dar bent 10 metų, šalyje neliks smulkiųjų ūkių ir kaimo“, – teigė jis.
Paklaustas, kaip reikėtų spręsti šią problemą, A. Svirskis tikino, kad būtina kiekviename rajone ir didesnėse seniūnijose sudaryti sąlygas valstybinių, privačių ar kooperatinių agroservisų įkūrimui, kaip yra padariusi Švedija. „Tuomet didžioji kaimo gyventojų dalis galėtų apsirūpinti maisto produktais, o dalį parduoti. Taip pat reikėtų prioritetą suteikti išskirtinės kokybės ir ekologiškų maisto produktų gamybai. Tai iš dalies išspręstų ir nedarbo problemą kaime. Smulkiesiems ūkiams, Lenkijos pavyzdžiu, būtina suteikti supaprastintą natūrinio ekologinio ūkio statusą ir mokėti išmokas už gamtosauginių problemų sprendimą bei saugaus maisto produktų gamybą. Organizuoti masinį agroverslo kooperatyvų steigimą, kad būtų sukurtas žemės ūkio produkcijos perdirbimo, išsaugojimo ir realizacijos tinklas. Pradinės lėšos galėtų būti, kad ir Europos Sąjungos lėšos, skirtos kraštovaizdžio tvarkymui. Per praėjusius metus išleista nežinia kam net 2,7 mlrd. litų“, – piktinosi jis.

Projektą sutiko palankiai
„Be to, bent 5 metų laikotarpiu lengvatinį žemės ūkio technikos pirkimą skirti tik agroservisų kūrimui, nes tie 20 proc., kurie turėjo pinigų, ta technika jau apsirūpino. Atėjo laikas suteikti likusiems 80 proc. smulkiųjų ūkių. Kiekviename rajone pirmiausia sudaryti sąlygas pavyzdinių smulkiųjų ūkių ir smulkiojo verslo įmonių kūrimui, kas sudarytų sąlygas panašių objektų plėtrai. Sukurti efektyvią smulkiųjų ūkių ūkininkų ir verslininkų švietimo sistemą. Žemės ūkio mokslas, ministerijos, konsultavimas, žemės ūkio rūmai turėtų pagaliau pradėti tarnauti smulkiojo ūkio ir verslo kūrimui, išsaugojimui bei plėtrai. Tik įdiegę minėtas ir kitas inovatyvias priemones išsaugosime Lietuvos kaimą“, – savo viziją pristatė A. Svirskis.
Šiaurės Lietuvos bendruomenių atstovai, dalyvavę visuotiniame susirinkime, palankiai įvertino pristatytą projektą. Šis projektas yra pateiktas Vyriausybei ir kelioms ministerijoms. Jei bus sulaukta patvirtinimo, įgyvendinimo darbai prasidės jau rugsėjo mėnesį. Pirmiausia projektą bandys įgyvendinti Šiaurės Lietuvos regionas, jei darbai vyks sklandžiai, jo pavyzdžiu turėtų pasekti ir kiti Lietuvos regionai.