Savivaldybė metai iš metų bando parduoti nebenaudojamus jai priklausančius pastatus, tačiau kas mėnesį vykstantys aukcionai susidomėjimo nesulaukia.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Algimantas BALTRUŠAITIS
Negalutiniais duomenimis, spalį Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta apie 11,8 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 11,3 proc. daugiau nei rugsėjį, kuomet buvo perleista 10 tūkst. su puse nekilnojamųjų daiktų, ir 14,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, skelbia Lietuvos registrų centras.
Perkamumas auga
Palyginimui, pernai spalio mėnesį buvo įsigyti 10 tūkst. trys šimtai du nekilnojamieji daiktai, 2011 m. spalį – 8 tūkst., 2010 m. spalį – 7 tūkst., o 2009 m. spalį – beveik 6 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų kartu sudėjus. Palyginus su pirmuoju rudens mėnesiu, spalį parduotų butų daugiabučiuose namuose skaičius ūgtelėjo 122 vienetais, arba atitinkamai 4,6 proc.
Perleistų individualių gyvenamųjų namų skaičius išaugo beveik 12 proc., t. y. 97 vienetais, sodo namelių – 32 (13,9 proc.). Žemės sklypų praėjusį mėnesį parduota net 990 (17,5 proc.) daugiau nei rugsėjį – daugiau nei bet kurį kitą mėnesį per pastaruosius septynerius su puse metų. Kitų rūšių nekilnojamojo turto spalį perleista 41 objektu (-3,7 proc.) mažiau nei rugsėjį.
Aktyviausia prekyba – sostinėje
Praėjusį mėnesį aktyvia prekyba vėl pasižymėjo Vilnius, kuriame perleisti 864 butai – 31 proc. visų spalį šalyje įsigytų butų. Tuo pačiu metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje užfiksuotas rekordinis 362 žemės sklypų pardavimo skaičius – didžiausias per pastarąjį dešimtmetį prekybos žeme mastas sostinėje. Būsto rinkos segmente spalį taip pat išsiskyrė Palanga (69 būsto sandoriai vietoj įprastinių 20-30) ir Panevėžys, trečią kartą šiemet perkopęs 100 butų sandorių per mėnesį ribą.
Šiauliuose nekilnojamojo turto rinka neišsiskiria. Savivaldybės skelbiami nekilnojamojo turto aukcionai patiria fiasko – kai kuriuos pastatus nesėkmingai bandoma parduoti metai iš metų. Miesto valdžios atstovai aiškina, kad tai – stagnuojančios nekilnojamojo turto rinkos požymiai. Visai neseniai užsiminta, kad galbūt reikėtų imti pavyzdį iš kitų šalių, kur viešasis turtas privatizuojamas už simbolinį mokestį, tačiau pastatus nusipirkę privatūs ar juridiniai asmenys įsipareigoja juos suremontuoti, o jeigu sumanytų perparduoti rinkos kaina, dalį gauto pelno turėtų sumokėti Savivaldybei.
Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą Registrų centras apibendrina pirkimo sandorių duomenis. Pirkimo sandoriams priskiriamas pirkimas iš fizinio ar juridinio asmens tiesiogiai, varžytinėse, išsimokėtinai ir pastatyto objekto perdavimas užsakovui pagal statybos rangos sutartį, nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.
