A. Jonuška mano, kad Šiauliuose verslo aplinka yra palanki verslininkams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ieva MAČIULYTĖ
Šiaulių arenoje savaitgalį vyko jau 18-oji verslo ir pasiekimų paroda „Šiauliai 2013“. Šis šventinį šurmulį dovanojęs renginys - dar vienas įrodymas, kad nepaisant to, jog regionuose verslo plėtojimui sąlygos neretai yra nelengvos, Šiaulių regione galima vystyti verslą. Tačiau nederėtų pamiršti, jog tai, ką įmonės pristatė šiauliečiams ir miesto svečiams – ilgų darbo metų vaisiai, o jie, kaip žinia, ne iš karto būna saldūs.
Pristatė veiklą
Kasmetinė, jau tradicine tapusi verslo paroda suteikia ne tik galimybę parodyti regiono pramonės, smulkaus bei vidutinio verslo potencialą bei pristatyti savo veiklą ir įgyti naujų klientų, bet ir pasidalyti patirtimi, pasisemti naujų minčių ir idėjų, susirasti verslo partnerių, pasikeisti informacija. Be to, tai puiki proga visai šaliai ir svečiams iš užsienio „išsiųsti žinutę“, kad ir regionuose galima sėkmingai kurti verslą ir generuoti idėjas. Taip pat tai ir galimybė atkreipti valdžios dėmesį, jog norint išlaikyti šį potencialą, būtina nuolat rūpintis verslo aplinkos gerinimu regione bei sudaryti sąlygas steigtis naujoms įmonėms.
Sąlygos – palankios
Šiaulių apskrityje nuo šių metų sausio iki rugsėjo pradėjo veikti net 494 nauji juridiniai asmenys. Nors Šiaulių apskrityje yra keletas stambių verslo objektų, visgi didžioji regiono verslo varomoji jėga – smulkusis ir vidutinis verslas, sukuriantis daugiausia darbo vietų ir vidinio produkto.
„Kažkodėl verslas dažniau keliasi į didmiesčius: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, tačiau ir Šiauliuose yra tikrai neblogos galimybės kurtis vietos verslininkams. Yra visa reikalinga infrastruktūra, tad reikia tik noro ir geros verslo idėjos. Tiesa, būtinas ir atitinkamas valdžios požiūris - reikia, kad verslininkams būtų sudarytos geros sąlygos, jog jie galėtų dirbti, kurti, kad visur degtų žalia šviesa“, - teigia Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
Reikia lengvatų
Verslininkė šiaulietė Vida Pociuvienė teigia, kad ne tik Šiauliuose, bet visoje Lietuvoje verslo plėtra skatinama nepakankamai. „Pažiūrėję į užsienio šalis, matytume, kad visoms pradedančioms ir mažoms įmonėms duodamos mokesčių lengvatos. Lietuvoje atvirkščiai – net nespėji pradėti dirbti, o jau turi mokėti mokesčius. Tiek Šiaulių mieste, tiek visoje Lietuvoje turėtų būti lengvatinės sąlygos smulkiajam verslui. Valstybė turėtų dėti visas pastangas, kad smulkusis verslas išgyventų. O dabar viskas daroma atvirkščiai, nors juk smulkusis verslas įneša labai didelį indėlį“, - sako V. Pociuvienė.
Šiauliai – remonto įmonių sostinė
2013 m. sausio 1 d. duomenimis, Šiauliuose veikė 3,7 tūkst. ūkio subjektų. Daugiausia - 904 - buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių (796), apdirbamosios gamybos (344), transporto ir saugojimo įmonių (265), statybos (260), statistikos duomenis rugsėjį skelbė naujienų agentūra ELTA.
Šiaulių pramonės įmonėse gaminami dviračiai ir kitos transporto priemonės, įvairūs baldai, čiužiniai, apšvietimo įranga, televizoriai, įvairios geležies ir plieno konstrukcijos, katilai. Šiauliuose taip pat gaminami plastikiniai buteliai, medienos dirbiniai, durpės, apdirbamos odos, vejamos virvės, siuvami kailiniai, moteriški ir vyriški drabužiai. Šiauliuose daug gaminama ir maisto produktų bei gėrimų: konditerijos gaminių, saldainių, mėsos gaminių, daromas alus.
Eksportuoja prekes
Apie 56 procentus Šiaulių apskrityje pagamintos produkcijos eksportuojama. Daugiausia iš Šiaulių apskrities eksportuojama šių lietuviškos kilmės prekių: baldų, čiužinių, šviestuvų, plastikinių gaminių, medienos ir medienos gaminių, transporto priemonių (dviračių, vežimėlių, priekabų), elektros mašinų ir įrenginių (televizorių) bei jų dalių. Pagrindinės Šiaulių apskrities eksporto partnerės - Vokietija (18,4 proc. Šiaulių apskrities lietuviškos kilmės prekių eksporto), Švedija (11,7 proc.), Latvija (10,4 proc.), Lenkija (6,5 proc.), Rusija (6,3 proc.).
Šiaulių apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 7,8 mlrd. litų ir sudarė 7,4 proc. šalies BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse - 31,6 proc. visos apskrityje sukurtos pridėtinės vertės, ir pramonėje - 25,3 proc.
