Įkūrus klasterius, įmonės kartu vystys savo veiklą, kurs aukštesnę pridėtinę vertę, naujas darbo vietas ir sudarys palankesnes sąlygas darbuotojams gauti padorius atlyginimus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių regione pradėjo veikti pirmasis lengvosios pramonės klasteris. Susijungusios septynios įmonės ir Šiaulių universitetas specializuosis drabužių ir aksesuarų naminiams gyvūnams, žirgams bei jų šeimininkams gamyboje. Taip pat Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) kartu su kolegomis iš Panevėžio planuoja įkurti plastiko klasterį.
Smulkusis verslas vienijasi bendram tikslui
Pagrindinis klasterių tikslas – suvienyti įmones į aukštą pridėtinės vertės produktą kuriantį tinklą. Iki šiol daugelis Šiaulių regiono lengvosios pramonės įmonių dirba šalies ir užsienio užsakovams, pigiai parduodamos darbo jėgą. Tikimasi, kad klasteris padės regiono įmonėms išeiti į platesnes rinkas su savo prekiniu ženklu ir vieningomis kolekcijomis.
„Įmonių stiprybė yra vienybė ir norint surasti naujų didelių užsakovų, sukurti savo prekinį ženklą ir patekti į didžiuosius prekybos tinklus arba surasti stambius užsakovus įmonės kito pasirinkimo – ypač mažos ir vidutinės – neturi, tik dirbti išvien“, – sako klasterio plėtros koordinatorius Darius Lasionis.
Anot koordinatoriaus, įkūrus klasterius įmonėms bus lengviau ieškoti partnerių ir naujų užsakovų užsienio šalyse. Jos turės daugiau galimybių dalyvauti verslo misijose, įvairiose parodose. Galiausiai galės susikurti tokį ženklą, kurio neturi kitos šalies įmonės, bei iš kitų rinkų išsiskirti vienetiniais produktais.
Klasteris – nauda visuomenei ir verslui
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidento Alvydo Stulpino teigimu, sujungus smulkiojo verslo įmones po ŠPA vėliava, įmonės kartu vystys savo veiklą, kurs aukštesnę pridėtinę vertę, naujas darbo vietas ir sudarys palankesnes sąlygas darbuotojams gauti padorius atlyginimus.
„Sukūrę naujus, vienetinius produktus, visą Šiaulių regioną kilstelėsime į aukštesnį lygmenį. Tuomet jaunimui nebekils noras išvykti iš regiono, jie gyvens ir dirbs Šiauliuose. Sukūrus aukštesnę vertę turinčius produktus, atsiras didesnis prioritetas naujų idėjų realizavimui bei tokiu būdu bus skiriamas didesnis dėmesys žmonėms, kurie prisijungę prie klasterio veiklos, turės galimybę pakankamai gerai užsidirbti“, - privalumus vardija A. Stulpinas.
Lengvosios pramonės klasterio narė, vienos įmonės direktorė Ieva Kyvienė sako, kad idėja vienytis ir specializuotis tekstilės pramonėje juos sudomino iš karto.
„Pamanėme, jog visai naudinga griebtis šios nišos, nes pati idėja labai originali. Lietuvoje ši niša dar neužpildyta, todėl turinti perspektyvų. Mes jau dabar pradėjome galvoti, kaip turėtų atrodyti gyvūnėlių drabužiai ir aksesuarai. Tikimės, jog klasteris ilgai gyvuos ir gaus didelius užsakymus“, - viliasi I. Kyvienė.
Paklausta apie tai, kokią naudą klasteris galėtų teikti tiek verslui, tiek Lietuvos piliečiams, įmonės atstovė atsakė, kad įmonės, tapusios klasterio dalimi, tampa žinomesnės, joms lengviau ir greičiau viskas pavyksta, be to, tuomet lengviau gauti ES paramą. O naudingas visuomenei, nes tokiu būdu rinkoje pasirodo įdomesni, lengviau prieinami gaminiai. Tačiau I. Kyvienė išskiria, kad bendradarbiaujant labai svarbu išlikti sąžiningiems: „Klasteris – lyg šeima, kurioje už bendrą reikalą turi sirgti kiekvienas klasterio narys, tai nėra konkurencija, tai lyg vienas kumštis.“
Plastiko klasterį kurs su panevėžiečiais
Po Šiaulių regiono lengvosios pramonės klasterio steigimo sutarties pasirašymo, ŠPA sutiko Panevėžio plastiko įmonių vadovų delegaciją. Jie kartu bandys ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kurias galėtų suteikti klasteris. Pradedant nuo dalyvavimo bendrose parodose ir verslo misijose iki bendros sertifikavimo laboratorijos steigimo.
Idėja kurti plastiko klasterį kilo Šiauliuose, tačiau pastebėjus, kad be kaimynų tai padaryti bus sunku, nutarta bendradarbiauti su panevėžiečiais.
Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Aleksas Varnas tikino, kad panevėžiečius domina Šiaulių pramonininkų iniciatyvos, mąstymas ir požiūris, išeinantis ne tik iš vienos įmonės ar vieno miesto ribų, tačiau inicijuojantis viziją, kad sujungus dviejų miestų pramonininkų pajėgas, galima prisidėti prie miestų ar miestų bipolio plėtros.
„Aš manau, kad verta bandyti, nes šiauliečiai mums parodė naujas galimybes. Mums patiems, deja, klasterio įkurti nepavyko dėl nesugebėjimo atsisakyti stereotipų, džiaugiamės, kad šiauliečiai mums dar kartą parodė naujas galimybes“, - sakė Aleksas Varnas.
Jo nuomone, lietuviai nenoriai vienijasi ir kuria klasterius, nes jiems trūksta sąžiningumo ir atvirumo: „Siekiant pokyčių verslo srityje, pirmiausia reikia padaryti lūžį kiekvieno vadovo, specialisto, darbuotojo psichologijoje. Nereikia bijoti atsiverti, daug ir sąžiningai dirbti.“
ŠPA prezidentas, kalbėdamas apie klasterių kūrimą, reziumavo, jog pokyčiai lengvosios pramonės ir plastiko sektoriuose, duos impulsą Šiaulių regionui vystytis toliau: „Po vieną mes jau dirbame, tačiau susibūrę į bendrą junginį, tikiu, po dviejų-trejų metų mes būsime labai įdomūs rinkai“, - viliasi A. Stulpinas.
