Seimas pritarė vartojimo kredito įstatymo pataisoms, kurios numato griežtesnį žmogaus finansinės būklės vertinimą prieš jam išduodant paskolą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
LR Seimas pritarė Vartojimo kredito įstatymo pataisoms. Dabar kreditų įmonės privalės griežčiau įvertinti klientų mokumą, o kredito gavėjai – pateikti tikslią informaciją apie savo pajamas, turimus įsipareigojimus.
Vis dėlto svarstoma, kad ne visos inicijuotos pataisos turės tiesioginės naudos tiek kredito davėjams, tiek vartotojams. Gali nutikti taip, jog naujosios nuostatos sumažins vartotojų galimybes gauti kreditus, o kai kurioms įmonėms gali tekti nutraukti veiklą.
Naujų ribojimų netrūksta
Pagal naujas nuostatas būtų draudžiama rodyti vartojimo kredito reklamą nepilnamečiams. Draudžiama išmokėti vartojimo kredito lėšas nuo 22 iki 7 valandos. Vartojimo kredito sutartis negalėtų būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu. Gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir apsigalvoję, galės jį grąžinti per dvi dienas bei visiškai nieko nemokėti.
Taip pat numatyta dar labiau mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN), iki 75 proc. apribojant metines kredito palūkanas.
Kitos išlaidos (išskyrus palūkanas), įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą ir tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negalės viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Tokius pakeitimus inicijavo Lietuvos bankas.
Ne su visomis nuostatomis sutinka
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad ne visi pakeitimai Vartojimo kredito įstatyme yra logiški.
„Logiška uždrausti nepilnamečiams rodyti kredito reklamą. Reikia išmokyti jaunąją kartą nenueiti skolinimosi keliu. Tačiau nelogiška Lietuvos bankui suteikti tiek daug galių kontroliuoti kredito sektorių“, – savo nuomonę atskleidžia L. Valickas.
Asociacijos prezidentas sako, kad Lietuvos bankas prieš kredito sektorių naudoja išskirtinai tik tamsią retoriką. Sektoriaus vykdomą veiklą pristato kaip blogą, žalingą. Anot jo, tokiam požiūriui nesikeičiant negalima tikėtis teigiamų permainų.
„Svarstant įstatymą ant vieno kurpaliaus sumautos visos finansų įstaigos. Tai, kas būdinga išskirtinai tik bankams, kredito unijoms, pritaikyta ir smulkiųjų kreditų sektoriui. Mūsų manymu, tai neteisinga“, – piktinasi pašnekovas.
Atsigręš į „šešėlį“
Specialisto teigimu, toks iškreiptas reguliavimas ir dabar lemia, kad vartotojai skolinasi ilgesniam laikotarpiui, nei jiems iš tiesų reikia. Dėl paslaugos kainų apribojimo kredito sektorius traukiasi. Asociacijos duomenimis, vartojimo kreditų išduodama 20 proc. mažiau. Jei taip tęsis ir toliau, po trejų metų ši paslauga iš viso išnyks.
Jeigu nebebus galima greitai pasiskolinti, vadinasi, žmonės rečiau skolinsis ir visi bus laimingi?
L. Valickas suskubo tokią mintį paneigti: „Ar normalu, kad mokytoja nebegalės pasiimti 70 eurų kredito, jog nusipirktų rūbą. Ar normalu, kad pareigūnas nebegalės pasiskolinti pinigų, jog galėtų vaiką parengti mokyklai?“
Pasak jo, gyventojai, nebeturėdami galimybių greitai pasiskolinti, gali atsigręžti į šešėlinę ekonomiką.
„Mes jau dabar pastebime, kad gyventojai, negaudami paslaugų iš legalių įstaigų, ieško būdų, kaip savo finansinius poreikius patenkinti kitur. Ir dažniausiai jie tai daro imdami pinigus iš šešėlio. Jei taip bus ir toliau, ar negrįš tie laikai, kai kreditoriai skolininkus veždavo į mišką?“ – retoriškai klausia asociacijos prezidentas.
Šiauliečiai audringai nereaguoja
Tuo tarpu šiauliečiai inicijuotas Vartojimo kredito įstatymo pataisas vertina kontroversiškai. Vieni sako, kad griežtinti šio sektoriaus veiklą reikėjo jau seniai. Kitų nuomone, nuostatos per griežtos.
„Greita paskola yra puiki išeitis, kai pavyzdžiui, eini į parduotuvę ir būtinai staiga reikia kažką nusipirkti, bet tik ten supranti, kad piniginėje švilpauja vėjai. Tada greitai pasiskolini ir gavęs algą skolą iš karto grąžini. O dabar, jeigu reikės detaliai viską surašyti apie savo turimas pajamas, išlaidas ir dar laukti, kol visa tai patikrins... Taip tik susigadinsi nervus“, – sako Tomas.
Beatričės nuomone, greitos paskolos tik įklampina į skolas: „Žmonės turėtų atsargiau elgtis su savo finansais. Džiugu, kad Seimas pagaliau suprato, kaip dėl tokių paslaugų nukenčia ne tik tas žmogus, kuris pasiskolino, bet ir visa jo šeima.“
„Svarbiausia, kad pinigai nebūtų skolinami nepilnamečiais, o suaugusieji ką daryti yra pajėgūs nuspręsti patys“, – sako Algimantas.
