Mokslininkų duomenimis, Lietuvoje po pirmo kurso studijas meta vidutiniškai 14–15 proc. jaunuolių: iš tų kurie įstoja į aukštąsias mokyklas, studijas galiausiai baigia nuo 30 iki 70 proc. jaunuolių, nelygu specialybė ir studijų programa. Tokie nevienareikšmiai duomenys rodo, kad tinkamai pasirinkti studijų programą nėra paprasta. Apie tai, kaip nesuklysti, kaip atrasti savo super galias, kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prof. dr. Asta Railienė.

Neišvengiamai studijų pasirinkimas priklauso nuo tolimesnės karjeros projektavimo. Kartais jauni žmonės studijas renkasi pagal mokyklose mokomas disciplinas, tačiau yra daugybė specialybių, kurių mokyklose nemokoma. Aplinkui, stereotipų pasaulyje, skirtingų specialybių įvaizdžiai taip pat yra persipynę...

Studijų pasirinkimas, jei po mokyklos baigimo nusprendžiama toliau likti švietimo sistemoje ir mokytis, yra vienas iš asmens karjeros vystymo etapų. Jis yra naujas, bet ne pirmasis. Iki šio pasirinkimo asmuo jau yra priėmęs nemažai svarbių sprendimų, turinčių įtakos jo karjeros trajektorijai, pavyzdžiui, kokias užsienio kalbas pasirinkti mokytis, kokias neformaliojo užimtumo veiklas lankyti po pamokų, kiek daug jų išbandyti ar orientuotis ir plėtoti vieną labai patinkančią sritį, pasirinkimas įsitraukti į savanorystės patirtis ir pan. Žinoma, sprendimas, kur toliau tęsti mokymąsi, kokią studijų kryptį ir programą pasirinkti yra tikrai svarbus ir neretam kelia daug įtampos. Tai yra visiškai suprantama, nes XXI amžiuje augantys vaikai karjeros sprendimus priima aplinkoje, kuriai būdingi nuolatiniai pokyčiai, galimybės ir netikrumas. Ne veltui vienais iš esminių gebėjimų šiandienos darbo rinkoje pripažįstami kritinio mąstymo ir atsparumo pokyčiams gebėjimai.

Ar yra metodika, kuri jaunam ir pasimetusiam žmogui padėtų identifikuoti savo stipriausias savybes?

Tokių metodikų, kaip išsigryninti savo stipriausias savybes, karjeros tikslus, priimti karjeros sprendimus, tame tarpe ir dėl studijų pasirinkimo yra tikrai gausu. Visoms jų būdingi tie patys elementai. Esminis elementas, kurį akcentuoja visos metodikos, yra atsakymai į klausimus: „Kas aš esu?“, „Koks aš esu?“, „Apie ką aš svajoju?“, „Ką man patinka veikti ir ar tai, ką man patinka veikti dabar, aš norėčiau užsiimti ir ateityje?“. Atsakymas į šiuos klausimus padės išsigryninti savo siekius, poreikius, lūkesčius projektuojamus ateities veikloms. Labai svarbu gebėti reflektuoti save ir savo patirtis, gebėti apmąstyti save, savo pasiekimus, sieti juos su kompetencijomis. Paprasčiausias patarimas būtų pabandyti pabaigus bet kurią veiklą užduoti sau klausimus, ką aš naujo supratau apie save, atlikdamas šią veiklą? Kokių gebėjimų man ypatingai reikėjo atliekant šią veiklą? Kokios mano asmeninės savybės padėjo pasiekti veiklos rezultatų? Kas mane labiausiai trikdė ar kėlė iššūkių veiklos atlikimo procese?

Kitas etapas yra susijęs su aplinkos pažinimu: domėjimasis darbo rinka, jos tendencijomis, kintančiais reikalavimais darbuotojų kompetencijoms, studijų programų pasiūla. Tai yra savęs pažinimą sieti su aplinkos tyrimais. Jei ir kaip dėlionė nesusidėlios aiškus vaizdas, kuo noriu užsiimti ateityje, tai bent jau bus išsigryninta, ko tikrai nenoriu veikti. Tai padės atsispirti aplinkos spaudimui, kuris yra labai didelis. Reitingai, rinkos tendencijų analizių pristatymai, darbdavių pasisakymai viešoje erdvėje, įdarbinimo tarpininkavimo agentūrų informacija apie profesijų paklausą ir daugiausiai uždirbančius profesijų atstovus. Galva gali susisukti ir natūralu, kad apninka abejonės, ar tinkamas mano sprendimas. Man labai patiko vieno karjeros konsultanto viešas komentaras šiuo klausimu, kad neįmanoma sužibėti ten, kur bus neįdomu, kur jausiesi ne savose rogėse, nepaisant atlyginimo dydžio, profesijos perspektyvos ar prestižo. Būtina suprasti, kad karjeros sėkmės supratimas yra individualus ir priklauso nuo kiekvieno mūsų subjektyvaus požiūrio ir vertinimo. 

Kai išsigryninama kryptis, kurioje norima studijuoti, tuomet norint tinkamai apsispręsti kyla dar vienas iššūkis – kaip nepasiklysti studijų programų gausoje. Pagrindinė taisyklė šiame procese – nespręsti apie prekę pagal jos įpakavimą.

Universitete mes turėjome praktiką, kai prieš vykstant mokiniams į „Litexpo" organizuojamą studijų mugę, siūlėme jiems mokymus, skirtus pasirengti tikslingam elgesiui joje. Taikėme tokią paprastą veiklą: išdalindavome mokiniams po kelis studijų programų pavadinimus ir atskirai pateikdavome gausą reklaminių įvairių studijų programų aprašymų. Mokiniams reikėdavo susieti studijų programos pavadinimą su jos trumpu reklaminiu aprašu. Dažniausia praktika buvo, kad su vienam studijų programos pavadinimui mokiniai priskirdavo po kelis reklaminius studijų programų pristatymus, nors tinkamas būdavo tik vienas. Apie ką tai sako – reklama dažnai būna labai bendro pobūdžio lozungai, neatskleidžiantys konkrečios studijų programos specifiškumo. Todėl pagrindinis ir tikrai daug laiko atimantis darbas turėtų būti pasirinktųjų studijų programų, siūlomų skirtingose aukštosiose mokyklose, detali analizė: studijų dalykai, kokių bus mokoma, studijų trukmė, studijų organizavimas, studijų programos ekspertinio vertinimo rezultatai. Pavyzdžiui, socialinio darbo studijų programa. Ją siūlo bent keli Lietuvos universitetai ir kolegijos. Reiškia būtina visų jų interneto puslapiuose susirasti detalesnius studijų programų aprašus, palyginti pagal studijų dalykus, kokie akcentai dedami, ar tai atliepia mano lūkesčius bei poreikius, mano karjeros tikslus ir tada priimti sprendimą.

Dar vienas labai svarbus akcentas, kurio reikia nepamiršti – užsibrėžto tikslo siekti galima skirtingais keliais, sprendimai gali būti keičiami, koreguojami.

Kiek galima tikėti karjeros testų atsakymais?

Labai svarbu suprasti, kad joks karjeros testas nepateiks konkretaus recepto, kokį karjeros sprendimą priimti ar kokią studijų programą pasirinkti. Reikia nepamiršti, kad karjeros testų yra labai įvairių, priklauso, kam jie skirti, kokiomis metodikomis grįsti ir pan. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau turime validuotą. Lietuvos psichologų sukurtą ir sužaidybintą asmenybės ir karjeros testą, kuris leidžia identifikuoti asmenybės bruožus, įvertina pažintinius gebėjimus ir nustato profesinius interesus. Tokie rezultatai puikiai „užveda ant kelio“ ir padeda kryptingai judėti į priekį, surasti asmeninius interesus atitinkančias veiklas, geriau pažinti save.

Visada jauniems žmonėms patariu nelikti vienam su testo rezultatais, o aptarti juos su profesionalu karjeros specialistu ar konsultantu. Karjeros konsultavimo paslaugų pasiūla mokiniui yra tikrai plati: mokyklose dirba karjeros specialistai, į karjeros konsultantus galima kreiptis regioniniuose karjeros centruose. Taip pat yra atskirų iniciatyvų, kurias organizuoja ir aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, mūsų universitete veikianti mokinių karjeros akademija, kurios viena iš veiklų – nuotolinės klasių valandėlės 10-12 klasių mokiniams. Jų metu mokiniai bendrauja su skirtingų sričių profesionalais ir užduoda jiems rūpimus karjeros klausimus.

Kokie yra klausimai, į kuriuos būtina rasti atsakymus, dar tik renkantis studijų programą ar universitetą?

Dirbdama su mokiniais ir studentais, aš dažnai kartoju, kad jei skirsite laiko išsiaiškinti, kas jums yra karjeros sėkmė, tai padės ją pasiekti. Stereotipiškai karjera vertinama pagal turinį – dažnai klausimas „ką tu veiki (ką studijuoji, kur dirbi)?" yra eufemizmas, reiškiantis „kas tu esi" ir „kodėl tu esi svarbus". Tačiau svarbu atsiminti, kad procesas, t.y supratimas kodėl būtent toks, o ne kitoks sprendimas yra geriausias mano unikaliame karjeros kelyje, yra svarbesnis už turinį, t.y. patį rezultatą. Svarbiau yra supratimas ir gebėjimas sau argumentuoti, kodėl būtent toks studijų krypties ir programos pasirinkimas yra tinkamiausias man, kas tokį sprendimą lėmė.

Ačiū už pokalbį!

Pranešimą paskelbė: Lina Gorbačiovienė, Mykolo Romerio universitetas
Į viršų